Juozapota Baltuškaitė gimė
Šeimyniškių kaime, Anykščių parapijoje, Utenos apskrityje,
ūkininkų valakininkų šeimoje. Ji yra žinomo veikėjo
socialdemokrato ir 1905 m. revoliucionieriaus Justino Baltuškos sesuo.
Baltuškų šeima buvo apsišvietusi, laisvesnių pažiūrų ir bendravo
su Griežionėlių Didžiuliais [1]. Juozapota mokslo negavo, tik
namuose pramoko skaityti ir rašyti. Ji buvo dešinioji brolio Justino
ranka ir dažnai jo planų vykdytoja. Brolio pargabentas knygas ji
išplatindavo po visą Anykščių apylinkę. Su knygomis Juozapota
pasiekdavo Kavarską, Kurklius, Andrioniškį, Skiemonis ir Viešintas.
Knygas nešdavo eidama į atlaidus ir prisidengdama atlaidiniais
apdarais. Keliaudama į bažnyčią, užantyje ir apie kūną visada
prisikimšdavo knygų. Šiokiadieniais apsimesdavo einanti į talką;
tada ant pečių užsimesdavo grėblį, į rankas pasiimdavo pjautuvę
ar bruktuvą, pagal tai, kokie tuo laiku būdavo darbai, tačiau po
liemenėle buvo prikimšta net ir tokiais atvejais įvairios
draudžiamos literatūros. Ūkio įrankiais visada užmaskuodavo
tikrąjį tikslą ir tokiu būdu apdumdavo žandarams ir šnipams akis.
1904-1905 m. Juozapota buvo aktyvi
revoliucionierė. Brolio Justino pamokyta, ji organizavo susidorojimą
su Ukmergės pristavu Orlovu, kuris lietuviams buvo baisiai žiaurus.
Išnašos:
1. Griežionėlių Didžiuliai -
Stanislovas didžiulis, 1877 metais vedęs Liudviką Nitaitę, - savo
dvarelyje įkūrė vieną svarbiausių Lietuvos kultūros ir kovos už
lietuvių spaudos teises centrą.
Parengta pagal Dalios
Marcinkevičienės rinkinį
„Įžymios Lietuvos moterys”,
1997 m., Vilniaus universiteto leidykla
