<< Lietuviškas žodis     << Istorija     << Atgal    


Vileišių rūmų ansamblis

 

 

Vileišių rūmų ansamblis yra Vilniuje, Antakalnyje. Vietinės reikšmės architektūros paminklas. Ansamblį (dab. Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas) sudaro: rūmai (vila) kiemo gilumoje, gyvenamasis namas prie gatvės (resp. reikšmės istorijos paminklas), tarp jų išsidėstęs ūkinis pastatas ir tvora (juosianti netaisyklingos formos gausiai apželdintą sklypą) su vartais. Rūmai simetriškos kompozicijos, kompaktiško tūrio, mūriniai, 2 aukštų, su pusrūsiu ir mansarda; rytų pusėje turi prieangį su laiptais ir lenkta baliustrada. Stogo kampuose yra sudėtingų formų kupolai (dengti skardos žvyneliais) su bokšteliais, mansardiniais langais. Fasadai puošnūs, neobarakiniai, dekoruoti augalinių motyvų ornamentais, pastogėje apkuosti karnizu ir parapetu. Vakarų fasade yra dviejų kolonų portikas. Interjerui būdinga neobaroko ir moderno bruožai; vestibiulis su puošnia laiptų tvorele, frizu, sietynu; išlikę 13 koklinių krosnių. Rūmuose yra 35 dailės paminklai, iš jų 2 - respublikinės reikšmės. Iki 1931 m. rūmuose gyveno Vileišiai, nuo 1932 m. jie tapo lietuvių kultūros židiniu: veikė Lietuvių mokslo ir „Ryto” draugijos/ Gyvenamasis namas mūrinis, kompaktiško plano, neobarokinių formų, 3 aukštų, su pusrūsiu ir mansardomis. Patalpos išdėstytos apie koridorių. Buvo nuomojamas. 1907 m. jame (II aukšte) įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda. Ūkinis pastatas kampinio plano. Stogas turi išsikišusių profiliuotų gegnių galus, paremtas ant konsolių. Vakarinė dalis 1 aukšto (su frontonėliu ir laiptuotu stogu), rytinė dalis - 2 aukštų. Ansamblį iš visų pusių juosia tvora su vartais; prie gatvės ji metalinė, kitur iš plytų. Vartai puošti kaltine neobaroko stliaus ornamentika (lapų, žiedų, voliutų, motyvai). Ansamblį pagal inž. Augusto Kleino projektą 1904-1906 pastatė Petras Vileišis. Buvo panaudotos naujos to meto statybinė medžiagos (gelžbetoninė perdangos, betonas).

Literatūra:
1. Bučas J. P. Vileišio rūmų ansamblis. - Vilniaus architektūra. V., 1985.

Parengta pagal Nijolės Lukšionytės tekstą, publikuotą
Lietuvos enciklopedijoje 1988 m., 4 tomas 518 psl.