<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    

 

Knygnešys Antanas Baltrušaitis

Gimė 1865 m. birželio mėn. 10 d. Papartynų k., Šakių a., Šakių r. Mirė 1949 m. gruodžio mėn. 15 d. Biberacho m., Vokietijoje. Ten ir palaidotas.

 

Antanas Baltrušaitis. Vaikystė buvo sunki. Augo gausioje šeimoje. 6 m. pradėjo piemenauti. Einant dešimtuosius metus pradėjo skaudėti koją. Vaikščiojo su ramentais. Elgetavo. Vėliau koją amputavo. 1885 apsigyveno Meištų k. prie pat Naumiesčio (dabar Kudirkos Naumiestis). Knygnešys A.Rudaitis Antanas Baltrušaitis. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo pamokė skaityti ir rašyti. Užmezgė ryšius su tuo metu Tilžėje gyvenusiais P.Mikolainiu ir J.Angrabaičiu. Pastarasis paaiškino, kaip reikia slėpti ir platinti draudžiamąją spaudą. Pradėjo knygnešio darbą. Pats spaudos iš Prūsijos nenešė. Buvo gabus administratorius, draudžiamos lietuviškos spaudos urmo sandėlių ir jos perskirstymo organizatorius. Dėl kratų pavojaus savo namuose spaudos nelaikydavo. Slėpdavo pas patikimus žmones, taip pat miestelio bažnyčioje. Kasmet vis didėjo gaunamų iš Prūsijos spaudinių kiekis. Pagal paties paskaičiavimus per jo rankas perėjo spaudinių už 40000 rb. Susipažino ir bendradarbiavo su daugeliu žymių Sūduvos knygnešių - iš vienų pats imdavo spaudinius, kitiems perduodavo platinti toliau. Pagal J.Angrabaičio duotus adresus į įvairius tuometinės Rusijos miestus spaudą siųsdavo paštu. Retkarčiais pats nuveždavo į Kauną, Garliavą ir kt. Šventadieniais spaudą platindavo prie bažnyčios. Laikraščius dalindavo nemokamai. Pinigus imdavo už maldaknyges ir knygas. Platinti spaudą, taip pat ir atsišaukimus, padėdavo knygnešė Ona Ryklytė (nuo 1891 m. A.B. žmona). Įstojo į spaudos platinimo Artojų draugiją. Įkliuvęs buvo 7 kartus. Mokėjo baudas, buvo paskiriama policijos priežiūra, baudžiamas areštu valsčiaus areštinėse, 1902 kalėjo Kalvarijos kalėjime. Sutaupęs pinigų, 1901 Kudirkos Naumiestyje įsteigė smulkių prekių parduotuvę. Po spaudos draudimo panaikinimo čia pardavinėjo ir knygas. Rašė korespondencijas “Ūkininkui” (1900-1901), “Kovai” (1906), “Žarijai”. Pasirašydavo Mindaugo, Antanėlio, Zigmantinio slapyvardžiais. Nuo 1938.VI.1 paskirta 75 Lt knygnešio pensija. 1944 pasitraukė į Vakarus. Apsigyveno Vokietijoje.

Atmint. vietos ir paminklai: K.Naumiestyje - gyv. namas-knygynas.

Literatūra:
Lit.: LE(K).-T.2.-P.128; LE(B).-T.2-P.43-44; Merkys V. DLSK.-P.43-44; Merkys V. KL. P.205, 218, 229, 275, 305, 324; Grinius K. Varpo metų knygnešiai.-K.,1924.-P.18-19.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės 
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.