Gimė bajorų šeimoje. Tėvas - gydytojas. 1865 m., persikėlęs su šeima į Joniškėlį, pradėjo dirbti vietinėje ligoninėje. Pirmasis jos mokytojas 1865-1867 metais buvo L. Ivinskis. Vėliau mokė samdomi namų mokytojai. 1878 m. Jelgavoje baigė vokiečių aukštesniąją mokyklą ir dar išlaikė egzaminus vyrų gimnazijoje. Jos nusistatymus ir gyvenimo kryptį - nešti šviesą ir kultūrą liaudžiai - labiausiai veikė tėvas. Nors ir būdama silpnos sveikatos, su pažeistu stuburu, šį tėvo priesaką pasiaukojančiai vykdė visą gyvenimą. Padėjo tėvui - vadovavo ambulatorijai ir vaistinei, buvo felčerė. 1889 m. gavo paskaityti "Varpą". Sužinojusi, kad laikraščiui trūksta medžiagos, 1890 m. pasiuntė savo pirmąją korespondenciją ("Iš Panevėžio"). Rašė ir į "Ūkininką". Pasirašinėjo Bitės slapyvardžiu. Užmezgė ryšius su knygnešiais. Nuolat spaudos atveždavo J. Bielinis. Ėmėsi daraktorės darbo - slaptai mokė vaikus ir suaugusius. Įsteigė labdaros draugiją "Žiburėlį" neturtingiems mokiniams šelpti. Gautą draudž. spaudą geriausiai sekėsi platinti per ilgai besigydančius ligonius ir tarp ateinančių pas jos tėvą susirgusiųjų. Žandarai įtarė platinant ir parsigabenant spaudos iš Palangos po atostogų. Buvo surengę ir kratą, bet spėjo paslėpti. 1896 m. apsilankė P. Višinskis, atvežė jai Žemaitės apsakymo rankraštį. Vėliau supažindino su Žemaite ir jų nuoširdi draugystė išliko visą gyvenimą. 1898 m. rudenį jos iniciatyva ir lėšomis organizuojama ekskursija po Lietuvą. Keliautojai (P. Avižonis, P. Višinskis, seserys Juškytės ir ji pati) aplankė Žemaitę, P. Kriaučiūną, J. Staugaitį ir kt. Neišdildomą įspūdį jai padarė V. Kudirka, atkakliai dirbęs paskutinėmis savo gyvenimo dienomis. 1898 m. dalyvavo pirmajame lietuviškame spektaklyje Palangoje "Amerika pirtyje" (buvo režisierė). 1901 m. grįžo į Puziniškį, kuris, kaip ir Joniškėlis, tapo ano meto lietuvių veikėjų susitikimo vieta, iš čia plito ir draudž. lietuviška spauda. Apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino I-ojo laipsnio ordinu (1936) ir D. L. K.
Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1929).

Atmint. vietos ir paminklai: Panevėžyje - memorialinis muziejus; tėviškėje - Puziniškyje - memorialinė ekspozicija; jos vardu pavadinta Panevėžio biblioteka;

 

Lit.: Petkevičaitė B. Mano biografijos žiupsnelis // Naujoji Romuva. -1932. - Nr. 7. -P158;

Petkevičaitė B. Iš mūsų vargų ir kovų. -K.,1927. -135 p. ; LE(B). -T22. -P353-355; Būtėnas J. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė // Vinco Kudirkos bendražygiai. - V.,1993. -P. 148-153.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.