Knygnešys Juozas Akelaitis

Gimė 1880 m. kovo mėn. 25 d. Paežerėlių k., Liudvinavo a., Marijampolės r. Mirė 1949 m. liepos mėn. 29 d. Manzurkos k., Kačugo r., Irkutsko sr. 1990 m. rugpjūčio mėn. 18 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Juozas Akelaitis augo pasiturinčio valstiečio šeimoje. Mokėsi rusiškoje pradžios mokykloje Liudvinave. Didelę įtaką jo tolesniam gyvenimui padarė dėdės - motinos broliai Matulaičiai iš Stebuliškių, ypač S.Matulaitis. Iš jų gaudavo pasiskaityti lietuviškos spaudos. Stebuliškėse susipažino su knygnešiu J.Kancleriu, kuris jį nusivedęs į Gulbiniškių k. pas A. Ališauską, parodė slėptuvę draudžiamajai spaudai. Knygnešiai pamokė, kaip saugiai gabenti ir platinti spaudą. Pats pradėjo ją nešti iš Prūsijos. Slėpdavo tėvų sodybos rūsyje. Pargabentą spaudą saugoti ir perduoti kitiems knygnešiams padėdavo ir motina. Dažnai į tolesnius kaimus nugabendavo pats. 1897, po “Sietyno” draugijos likvidavimo, norėdamas parodyti, kad knygnešių judėjimas neužgniaužtas, dar daugiau pradėjo lipdyti atsišaukimų, per naktį nueidamas iki 30 km. 1901 Marijampolėje įsikūrus Artojų draugijai, įstojo į jos narius. Rašė korespondencijas, daugiausia į “Ūkininką”. 1902.V.5 žandarai susekė Liudvinave klijuojantį atsišaukimus “Broliai lietuviai! -Lietuviams, esantiems po Maskolijos valdžia”. Buvo sugautas, nors bandė atsišaudydamas pabėgti. Išaušus namuose padarė kratą. Slėptuvėse rado atsišaukimų, knygų ir laikraščių. Jau 3 metus buvo policijos įtarinėjamas spaudos platinimu, atsišaukimų klijavimu ir laikomas “priklausančiu prie tvirčiausiai nusistačiusių litvomanų”. Policija pastebėjo jį artimai bendravus su Matulaičiais ir kt. įtariamais atsišaukimų klijavimu. Iki 1902.X.11 jam buvo taikytas kardomasis areštas Kalvarijoje. Paleistas už 2000 rb. užstatą. 1903.II.26 caro paliepimu 4 m. ištremtas į Irkutsko gub. Manzurkos gyvenvietę. 1905 grįžęs iš tremties įsitraukė į švietėjišką veiklą, ūkininkavo. 1949.III.25 okupantai vėl ištrėmė į tą pačią vietą, tik šį kartą su šeima.

Atmint. vietos ir paminklai: kapas ir antkapinis paminklas Petrašiūnų kapinėse; gimtinėje - rūsys, kuriame slėpdavo spaudą ir stogastulpis; Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje Marijampolėje - kryžius nuo kapo Manzurkoje.

Literatūra:
 Akelaitis J. Kovų keliais // Lietuvos žinios.-1939.-Birž.17 (Nr.135).-P.35; LE(K).-T.1.-P.136; LE(B).T1.-P.64; Merkys V. DLSK.-P.22; Merkys V. KL.-P.274, 275, 278, 325; Šaparauskienė J. Paskutinė knygnešio kelionė // Knygnešys.-1990.-Nr.3.-P.8-11:iliustr.; Blaževičius K. Išplėštas vardas // Naujasis kelias (Marijampolė).-1990.-kovo16.-P.3-4.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės 
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.