Jonas
Burba. Mokėsi Švenčionių gimnazijoje. Baigęs 5 klases
įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Čia besimokydamas dalyvavo
lietuvių klierikų sambūriuose. Skaitydavo draudž. lietuvišką
spaudą. 1878, 
gavęs kunigo šventimus, paskirtas vikaru į Dysnos
parapiją (Ignalinos r.). Po dvejų metų paskiriamas Prozorokų parapijos
klebonu (Vitebsko sr., Gluboko r.). 1882 pabaigoje perkeliamas į
Tverečių. Po penkerių metų vėl trumpai būna klebonu Baltarusijoje -
Višniovo parapijoje (Ašmenos r.). 1888 paskiriamas Daugėliškio (dabar
Naujasis Daugėliškis) klebonu. Čia gyveno 15 metų. Nuo 1903
Švenčionių klebonas ir dekanas. Lietuvos parapijose - Tverečiuje,
Daugėliškyje, Švenčionyse - praėjo jo, kaip lietuvybės gaivintojo,
vaisingiausi veiklos metai. Parapijose dauguma gyventojų buvo lietuviai,
bet dvarponių ir kunigų stipriai lenkinami. Nebuvo lietuviškų
mokyklų. Beveik nepasiekdavo lietuviška spauda. Atvykęs pareikšdavo
esąs lietuvis: bažnytines apeigas atlikdavo lietuvių kalba. Iš
energingų bei veiklių parapijiečių suorganizuodavo parapijos aktyvą.
Jų tarpe surasdavo knygnešių bei spaudos platintojų. Parapijas
pradėdavo pasiekti draudžiamoji lietuviška spauda - organizuodavo jos
atgabenimą iš Prūsijos. Platino draudžiamąją spaudą ir pats.
Aktyvūs jo talkininkai buvo veiklūs Švenčionių dekanato vikarai,
kunigai K.Karvelis, M.Matevičius, M.Maželis, ir kt. Daugėliškyje jo
artimiausiais ir patikimiausiais pagalbininkas buvo zakristijonas Mykolas
Cicėnas. Jie parūpindavo gyventojams lietuviškų maldaknygių,
pasaulietinio turinio spaudinių, dažnai išdalindami juos nemokamai.
Pats mokė vaikus lietuviškai melstis, ragino jaunimą siekti mokslo.
Stengėsi padidinti daraktorių skaičių, kurie dažnai vien už
pragyvenimą mokė vaikus. Buvo laikomas geriausiu to meto Vilniaus
vyskupijos pamokslininku. Jo pamokslai rasti Švenčionių klebonijos
palėpėje ir perduoti Mokslų akademijos bibliotekai. Po spaudos atgavimo
yra dirbęs kitose Vilniaus vyskupijos parapijose. Bendradarbiavo
spaudoje. Paskutiniaisiais gyvenimo metais sunkiai sirgo (nervų liga).
Gyveno Kaltanėnuose pas giminaitį kun. Meštikį.
Atmintinos
vietos ir paminklai: kapas ir antkapinis paminklas Kaltanėnų kapinėse.
Literatūra:
LVIA.-F.694.-Ap.3.-B.1016
(J.Burbos byla); LE(K).-T.4.-P.1121; LE(B).-T.3.-P.360;
Knygnešys.-T.1.P.290; T.2.P.293-298; Umbražiūnas K. Kunigas Jonas Burba //Voruta.-1993.-Kovo 17-24.-Nr.11.-P.1.
Parengta
pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės
knygą ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998
m.
