<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    

 

Knygnešys Jonas Čėsna

Gimė apie 1871 m. Meškučių k., Meškučių a., Marijampolės r. Mirė 1912 m. Minersvilyje (Minnersville, Pa.), JAV

 


Jonas Čėsna.
Kilęs iš pasiturinčių valstiečių šeimos. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Motina našlė norėjo, kad būtų kunigu, bet prisiskaitęs romanų apie indėnus, 1884 bandė išvykti į JAV. Iš Vokietijos Jonas Čėsna. Iliustracija iš B. Kaluškevičiaus archyvo buvo grąžintas, pašalintas iš gimnazijos. 1885-1886 ruošėsi privačiai 4 kl. egzaminams, bet jų nelaikė ir po metų išvyko į JAV. Čia iki 1890 buvo lietuvių parapinės mokyklos mokytoju. 1893 grįžo į Lietuvą. Per savo brolius Antaną ir Stanislovą užmezgė ryšius su knygnešiais, būsimais “Sietyno” draugijos nariais - V.Šlekiu, J.Kačergiumi, V.Bielskumi ir kt. Būdamas nepaprastai energingas, V.Šlekiui pasiūlius, iš karto ėmėsi tarp patikimų draugų propaguoti draugijos steigimo idėją. 1894 per Jonines jo namuose, prisidengus vardinėmis, įvyko steigiamasis susirinkimas. Buvo centrinės - Marijampolės kuopelės - veiklus narys, spaudos platintojas. Jono Meškučio slapyvardžiu rašinėjo į varpininkų spaudą. 1894 pabaigoje, atsiėmęs iš brolio palikimo dalį, iškeliavo laimės ieškoti į Sibirą. Apsigyveno Irkutske. Čia gyvendamas gaudavo paštu “Ūkininką”, “Varpą”, “Vienybę lietuvninkų” ir kt. Pasiųsdavo jiems korespondencijų. 1896 vėl grįžo į Lietuvą. Apsiėmė vadovauti Marijampolėje F.Vitkausko krautuvei, bet netrukus bankrutavo. Vėl išvažiavo į Irkutską. 1897 prasidėjus “Sietyno” bylai, pas Andrių Matulaitį rado jo laišką, kuriame ragino “platinti lietuvišką dvasią”. Per kratą jo namuose (jau vėl buvo grįžęs į Lietuvą) užtiko draudžiamoji lietuviškos spaudos. Nuo 1897.VI.29 taikytas kardomasis areštas Kalvarijos kalėjime. Caro 1899.II.3 paliepimu 3 m. ištremtas į Viatkos gub. Slobodsko m. Nuo 1901 balandžio mėn. dėl blogos sveikatos perkeltas į Astrachanę. 1902.I.26 per kratą jo bute buvo rasta daug spaudos lietuvių ir anglų kalbomis (apie 200 liet. dainų, L.Tolstojaus, M.Gorkio, E.Zolia raštų vertimų). Pasibaigus trėmimo laikui, 1902.II.1 išvyko gyventi į Irkutską. Vėl padaryta krata jo bute. 1903 jau gyveno tėviškėje. Panaikinus spaudos draudimą, kurį laiką dirbo Vilniuje, P.Vileišio knygyne. 1906 išvyko į JAV.

Literatūra: 
LE(K)
.-T.5.-P.1128-1129; LE(B).-T.4.-P.175; Merkys V. DLSK.-P.93-94; Merkys V. KL.-P.234, 267, 271; Mašalaitis B. Česnynė mena knygnešių laikus // Sūduva (Marijampolė).-1992.-Liep. 28.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės 
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.