<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    


Knygnešys  Juozas Ložinskis

Gimė 1858 m. Palančio k., Kulių a., Plungės r. Mirė po 1909 m. Vilniaus krašte, prie Dūkšto. Palaidojimo vieta nežinoma

 

 
Baigė rusišką pradžios mokyklą. Tarnavo caro kariuomenėje. Grįžęs Šiauliuose įsigijo keturių klasių vaistininko pažymėjimą. Įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia tuo metu profesoriavo kun. K. Jaunius, padaręs jam didelę įtaką. 1887 m. seminarijoje įsteigta Lietuvos mylėtojų draugija, veikusi iki 1905 m. Tapo vienu iš pirmųjų draugijos narių. Šio slapto klierikų, o vėliau ir kunigų sambūrio tikslas buvo platinti draudž. lietuvišką spaudą ir ją savo raštais remti. Jo vadovaujami draugijos nariai 1888 m. išvertė į lietuvių kalbą Alf.Liguori "Pasiruošimą mirčiai" (Prisigatavojimas ant smerczio...). Vertė ir kt. knygas, rūpinosi jų išleidimu ir platinimu. Rašė straipsnius į periodinius leidinius. Savo pinigais rėmė "Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą", "Tėvynės sargą" ir kt. Perduodavo laikraščius knygnešiams, liepdamas išdalinti nemokamai. Seminarijos vadovybė įtarė jį bendradarbiaujant draudž. spaudoje bei ją platinant ir 1889 m. iš seminarijos pašalino. Likdamas Lietuvos mylėtojų draugijos nariu, tolesnį savo gyvenimą pašventė draudž. spaudos gabenimui ir platinimui. Į Tilžę vežė rankraščius "Žemaičių ir Lietuvos apžvalgai", "Tėvynės sargui" ir kt., grįždamas parsiveždavo draudž. spaudos. Spaudą vežiojo dviem keliais: pirmasis, einantis į Zarasus, arčiau Pakuršės per Panevėžio apskritį ir antrasis - kiek piečiau, link Raseinių ir Ukmergės. Tais keliais važinėjo iš parapijos į parapiją, iš klebonijos į kleboniją. Visą laiką keliaudavo. Pasiekdavo Vilnių, Daugpilį, Jelgavą, Rygą bei Petrapilį. Jį pinigais rėmė kunigai, buvę bendrakursiai, kartu pasiūlydami ir patikimus žmones - spaudos platintojus. Daug spaudos per sieną jam yra pernešęs knygnešys Juozas Freitakas (pravarde Kurčius), gyvenęs. Laukstėnų k. (Gardamo a., Šilutės r.). 
Susidomėjęs žuvų ūkiu, įstojo į žuvų augintojų draugiją, buvo paskirtas instruktoriumi, važinėdavo į suvažiavimus. Tai buvo gera priedanga draudž. spaudai platinti. 1909 m. grįždamas iš Peterburgo, traukinyje pasijuto sergąs dėmėtąja šiltine. Išlipęs ties Dūkštu buvo draugų kunigų globojams ir gydomas, bet nepagijo.
Lit.: LE(B) .-T 16.-P.480; Vitkus J. Dėl knygų iš seminarijos pašalintas // Knygnešys.-Tl.-2 leid.-
P. 193-198; Petkus N. Kieno dvasia? //Žvaigzdė.-1923.-Nr.lO, 11; Vys
kupo Valančiaus intaka. // Aušros" 40 m. sukaktuvėse.- 1923.-D.2.-P.208-211

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.