-
Gimė
pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1881-1888 metais mokėsi
Daugpilio realinėje gimnazijoje. Čia iš P. Matulionio gaudavo
draudž. lietuviškos spaudos. Baigęs gimnaziją tą patį
rudenį įstojo į kunigų seminariją Kaune. Įsitraukė į
lietuvių klierikų slaptos Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą,
o vėliau perėjo į šv. Kazimiero draugiją. 1890 m. parašė
pirmąją korespondenciją į "Žemaičių ir Lietuvos
apžvalgą". 1893 m. lapkričio mėn. 28 d. įšventintas
kunigu ir paskirtas vikaru į Jelgavą. Čia susipažino su J.
Jablonskiu, G. Petkevičaite ir kt. 1895 m. susipyko su kunigais
ir dekanu E. Roppu, todėl perkeltas vikaru į Mosėdį
(Skuodo r.). Palaikė ryšius su Kretingos vienuolyne tuo metu
įkalintais kunigais: F.
Leliu, S.S takele ir kt. Buvo vienas iš "Tėvynės
sargo" išleidimo 1896 m. iniciatorių. 1897-1902 metais
faktinis jo redaktorius. Susipažino su vietos
knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, gaudavo draudž.
spaudos, ją platindavo, pats mokė vaikus skaityti. Draudž.spaudos
pas jį atvykdavo brolis Jonas. 1896 m. spalio mėn. 2 d.,
grįždamas į tėviškę su lagaminu draudž.spaudos, Jonas buvo
areštuotas. Žandarai, sužinoję, iš kur gavęs spaudinius,
padarė kratą klebonijoje, bet įkalčių nerado. 1897 m. sausio
mėn. 31 d. įtrauktas į šią bylą kaip kaltinamasis. Per
kvotą kaltu neprisipažino. Žandarai įtarė, kad rašo į
draudž. spaudą Vaižganto slapyvardžiu. 1897 m. dėl įrodymų
stokos byla buvo nutraukta. 1898 m. rugpjūčio mėn. 10 d.
perkeltas vikaru į Kulius (Plungės r.). Čia vėl aktyviai
įsitraukė į draudž. spaudos platinimo organizavimą ir
slaptųjų mokyklų kūrimą. Saugią slėptuvę spaudai įrengė
klebonijoje. Palaikė artimus ryšius su knygnešiais D. Bubėnu,
S. Neteckiu, J. Grušiu, K. Norkumi ir kt.
1900 m.
pradėjo leisti laikraštį "Žinyčia". Dėl lenkomanų
dvarininkų ir kunigų skundų 1901
m. iškeltas į Micaičius (Šiaulių r.). Bet vėl skundai, ir 10
mėn. pabuvusį perkėlė į Vadaktėlius (Panevėžio r.). Čia
toliau redagavo nelegalius laikraščius. Nuo 1902 m. lapkričio mėn.
28 d. buvo slaptai policijos sekamas kaip nepatikimas.
Vadaktėliuose sulaukė spaudos draudimo panaikinimo. Apdovanotas
Vytauto Didžiojo 2-jo laipsnio ordinu (1932 m.) ir Didžiojo
Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-jo laipsnio ordinu (1928 m.).
Atmint. vietos ir
paminklai:
gimtoji sodyba; J. Tumo Vaižganto muziejus Kaune (Aleksoto g.
10-4); paminklai - gimtinėje ir Kaune; ekspozicija Knygnešių
muziejuje - Ustronės svirne (Panevėžio
r.).
- Lit.:
Merkelis A. Juozas Tumas
Vaižgantas.-Vilnius.-1989.-[16], 398 p.; LE(B).-T.32.-
P. 27-34; Merkys
V. DLSK.-P.398-399; Merkys V. KL.-P.153-155,
179-182, 284-286, 312-314. Juozas Tumas Vaižgantas: (1869-1933) [Bibliograf.
sąrašas] // Bibliotekų darbas.-1989.-Nr.7.-P.38.
Parengta
pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės
knygą
ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija,
1998 m.
|