Jurgis Baranauskas. Visą laiką gyveno gimtinėje. Manoma, kad į draudžiamosios spaudos platinimą įtraukė S.Didžiulis. Įsikūrus Garšvių knygnešių draugijai, tapo jos bendradarbiu, knygnešiu. Spaudą atveždavo J.Bielinis ir K.Ūdra. Parsiveždavo iš Garšvių ir pats, gavęs K.Ūdro šifruotus laiškus: “Kazimiero motina nesveika, ar neaplankytum jos greitu laiku”, “Šiandien buvau pas poną Kazimierą. Tavo draugas”. Gautą spaudą platino pats ir perduodavo kitiems knygnešiams. 1895.VI.13 suėmus K.Ūdrą ir kitus Garšvių knygnešių draugijos narius, į šią “didžiąją bylą” nepateko, nors buvo įtariamas. Savo bendradarbių nė vienas iš sulaikytųjų neišdavė. Ir toliau platino draudž. lietuvišką spaudą. 1898.II.5 uriadnikas su grupe žandarų ir valdininkų atvyko į Čižiškių k. (Sudeikių a., Utenos r.) ieškoti slapto “bravoro”. Akcizininkai rado paslėptą ryšulį, kuriame buvo knygos, laiškai, sąskaitos, pašto kvitai ir kt. Žandarai nustatė, kad ryšulio savininkas yra knygnešys Juozas Baranauskas, o jame rasti laiškai, pasirašyti Jurgio, gali priklausyti Jurgiui Baranauskui. 1898.II.16 pristavas kratė jo namus ir rado bibliotekėlę, kurioje buvo 31 leidinys, tarp jų 27 lietuvių kalba, bei atsišaukimas į brolius lietuvius. Taip pat užtiko katalogų, užrašų, laiškų, kuriuose minima prekyba lietuviškais spaudiniais. 1898.III.23 areštuotas ir pasodintas pradžioje į Ukmergės, o vėliau perkeltas į Zarasų kalėjimą. Tais pačiais metais iškelta byla, kurioje kartu su juo buvo kaltinami dar 9 žmonės. Tuo metu tai buvo didžiausia byla Vidurio ir Šiaurės rytų Lietuvoje - kaltinamųjų daugiau nei Garšvių draugijos byloje. Vilniaus teismo rūmų prokuroras pasiūlė išsiųsti trejiems metams į vieną iš europinės Rusijos rytinių gubernijų, įskaitant laiką, atsėdėtą iki nuosprendžio paskelbimo, ir pavesti viešai policijos priežiūrai. 1899.VI.2 caras tokią bausmę patvirtino. Pasirinko Charkovo gub. Grįžęs iš tremties vėl platino draudžiamąją spaudą. Nuo 1927.X.1 paskirta 50 Lt knygnešio pensija.

Atmintinos vietos ir paminklai: gyvenamasis namas Sterkonių k. (yra memorialinė lenta); kapas ir antkapinis paminklas.

Literatūra: LE(B).-T.2.-P.191; Merkys V. DLSK.-P.48-49; Merkys V. KL.-P.172, 212, 213; Tyla A. Garšvių knygnešių draugija. - P.84-90, 95; Juodzevičius B. Knygnešių pėdomis// Kolektyvinis darbas (Anykščiai).-1970.-Spal.17: portr.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės 
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.