<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    


Knygnešys Kazys Ūdra
 
Gimė 1857 m. rugpjūčio mėn. 13 (1) d. Garšvių k., Naujamiesčio a., Panevėžio r. Mirė 1937 m. lapkričio mėn. 1 d. ten pat. Palaidotas Vadaktėlių kapinėse Naujamiesčio a., Panevėžio r.
 

 

 
Tėvai - ūkininkai, turėjo 22 ha žemės. Lietuviškai skaityti išmokė daraktorius. Rusišką pradžios mokyklą lankė Naujamiestyje. Paaugęs dirbo staliumi. Paskatintas J. Venckavičiaus, liet. spaudą Kazys Ūdra. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo platino nuo "Aušros" laikų. Susipažino su P. Papreckiu, V. Kazanausku, J. Neteckiu, D. Mikliumi. Apie 1883 m. pradėjo gabenti ir platinti knygas kartu su J. Bieliniu. 1885 m. J. Bieliniui pasiūlius, Garšviuose įkūrė knygnešių draugiją. Tapo vienu svarbiausių jos narių. Savo namus pavertė knygnešių, ypač J. Bielinio, prieglobsčio ir spaudos skirstymo punktu. Draugijos buhalteris A. Ladukas taip pat apsigyveno
jo namuose. Ypač daug padėdavo sesuo Augustė. Atgabentą spaudą paskirsčius, jis pats išveždavo į Raguvos, Troškūnų, Griežionių, Debeikių, Užpalių apylinkes, kur turėjo daug padėjėjų. Apie naujai gautas knygas laiškais pranešdavo savo bendradarbiams. 1894 m.lapkričio mėn. 4 d. kartu su J. Bieliniu ir A. Bružu dviem vežimais vežė iš Prūsijos 17 ryšulių lietuviškos spaudos. Uriadniko sulaikyti spėjo pabėgti, bet prarado visą spaudą. Tai buvo didžiulis nuostolis, vos nesužlugdęs draugijos. 1894 m. balandžio mėn. 14 d. kaimynas N. Škutas, radęs prie savo tvoros 3 ryšulius su spauda, juos perdavė policijai. Dėl jų pristavo buvo tardomas, bet paliktas laisvėje. 1894 m. birželio mėn. 7 d. per kratą  namuose rado draudž. spaudos, laiškų su inkriminuojančia medžiaga. Susektas ir sulaikytas tik kitais metais - 1895 m. birželio mėn. 13 d. Uždarė į Panevėžio kalėjimą. 1895 m. birželio mėn. 23 d. kratė jo namus ir rado lietuviškų knygų, sąskaitų, knygnešių adresų, užrašų. Sudaryta byla. Caro 1896 m. spalio mėn. 14 d. paliepimu nubaustas 2 m. kalėti vienutėje, skaičiuojant laiką nuo arešto, ir 5 m. tremties į Rytų Sibirą. Tremties vieta paskirtas Čerepčios mst. Jakutijoje. Atlikęs bausmę 1902 m. grįžo į Lietuvą. Jam leido gyventi Marijampolėje. Čia vėl platino draudž. spaudą. Į Garšvius grįžo 1904 m. Po spaudos atgavimo taip pat platino knygas, aktyviai veikė visose kultūrinio gyvenimo srityse. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 2-jo laipsnio medaliu (1930 m.). Nuo 1928 m. sausio mėn. 1 d. jam paskirta 75 Lt knygnešio pensija.
Atmint. vietos ir paminklai: kapas ir antkapinis paminklas Vadaktėlių kapinėse.
Lit.: LE(B).-T.32.-P120-121; Tyla A. Garšvių knygnešių draugija.-V.,1991.-109 p.: iliustr.; Merkys V. DLSK.-P.400-401; Merkys V. KL.-P.254-258.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.