<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    

 

Knygnešys Kazys Grinius 

Gimė 1866 m. gruodžio mėn. 17 d.Selemos Būdos k. (dabar – Selemos), Kazlų Rūdos apyl., Marijampolės r. 
Mirė 1950 m. birželio mėn. 4 d. Čikagoje (JAV). 1994 m. spalio 8 d. perlaidotas giraitėje prie gimtinės (Mončgirėje).  

 

Gimė ūkininko šeimoje. 1879-1887 mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Lietuvių kalbos mokė P. Arminas, vėliau P. Kriaučiūnas. Jie padarė didelę įtaką K. Griniaus visuomeninei ir publicistinei veiklai. Paskatintas 1883 m. pasirodžiusios "Aušros", kartu su suolo draugu J.Mačiu-Kėkštu leidžia rankraštinį Kazys Grinius. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo laikraštėlį "Priešaušris". Platino draudž. spaudą, kartais pats parsigabendamas jos iš Prūsijos. 1887 m. įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Iš karto įsitraukė į Maskvos lietuvių studentų draugijos veiklą. Siuntė korespondencijas į laikraštį "Lietuviškasis balsas" (JAV). 1891m.  jo inciatyva Maskvos studentai įkūrė Fondą lietuvių knygoms leisti. 1888 m. birželio 29 d. dalyvavo pirmajame Varpininkų suvažiavime, kuriame buvo nutarta leisti "Varpą". 1889 m. sausio mėn. išėjo I-asis "Varpo" numeris. Jo ir kitų bendraminčių iniciatyva nuo 1890 pradėtas leisti "Ūkininkas". Rašė daug straipsnių į draudž. spaudą. Per atostogas Lietuvoje lankydamasis kaimuose platindavo spaudą. 1893 m. gavo gydytojo diplomą. Pradėjo dirbti Marijampolėje.
Artimai bendravo su V. Kudirka, P. Kriaučiūnu, J. Bagdonu, P. Matulaičiu, taip pat su "Sietyno" draugijos nariais. Nuolatos buvo renkamas Varpininkų komiteto nariu. Nuo 1895 m. talkino socialdemokratams, leidžiantiems ir platinantiems savo spaudinius Lietuvoje. 1896 m. aptarė spaudos leidimo reikalus su Mažojoje Lietuvoje dirbusiais spaudos leidėjais J. Lapinu, E. Jagomastu ir kt. Norėdamas daugiau talkinti V. Kudirkai, apsigyveno Naumiestyje (dabar - Kudirkos Naumiestis). Čia tuoj pat susipažino su vietos knygnešiais. Nuo 1897 m. redagavo "Ūkininką". Pats parsiveždavo draudž. spaudos iš Prūsijos.
Padėdavo gabenti ir žmona Joana. 1898 m. persikėlė į Pilviškius - pakeitė ištremtą į Rusiją knygnešį gyd. S. Matulaitį. 1902 m. vėl grįžo į Marijampolę. Jo namai buvo lietuvybės skleidimo židiniu -  anticarinio pasipriešinimo centru - ir po spaudos draudimo panaikinimo. Nepriklausomybės metais buvo Lietuvos ministru pirmininku ir prezidentu.

Atmint. vietos ir paminklai: skulptūros - palaidojimo vietoje ir Kaune buv. Prezidentūros skverelyje. Biustas - Kaune, Karo muziejaus sodelyje.
Lit.: Grinius K. Atsiminimai ir mintys.-T.1-2.-Tiubingenas-Čikaga, 1947-1962; LE(B).-T.7.-P.508-
510; Merkys V. DLSK.-P.143-144; Ilgūnas G. Kazys Grinius // Lietuvos prezidentai. -V, 1995.-
P.267-377; Eidintas A. Kazys Grinius: Ministras pirmininkas ir prezidentas. - V, 1993.-214 p.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės 
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.