Knygnešys Matas Slančiauskas

 

Gimė 1850 m. lapkričio mėn. 21 (9) d. Trumpaičių k., Rudiškių a., Joniškio r. Mirė 1924 m. kovo mėn. 11 d. ten pat. Palaidotas Rudiškiuose, Joniškio r.

 

	MATO JONO SLANČIAUSKO MUZIEJUS - SODYBA   (Joniškio krašto muziejaus padalinys)  Adresas: Reibinių kaimas, Skaistgirio seniūnija, Joniškio rajonas Nuotraukos iš Joniškio krašto muziejaus rinkinių
M. Slančiauskas (per vidurį) su bendražygiais. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. JIKM GEK Nr. 9691, F 3758		M. Slančiausko sodybos-muziejaus pastatas. JIKM Pf Nr. 1115
Atvirlaiškio rašyto M. Slančiauskui į Reibinius kopija (saugoma JIKM)	Leidinys apie M. Slančiauską ir memorialinį muziejų Reibinių km. – Tautosakininko Mato Slančiausko gyvenimo ir veiklos vietomis, sud. Bačionis K., Vilnius, 1999.	M. Slančiausko daryto rūbų brėžinio kopija (saugoma JIKM)
M. Slančiausko piešinio apie knygnešius kopija (saugoma JIKM)	M. Slančiausko sodybos plano kopija Reibinių km. (saugoma JIKM)	M. Slančiausko bibliotekos knygelė – Testamentas Lietuvos tautai del dvidešimto amžiaus, išleista Vilniuje 1901 m. (su knygnešio autografu darytu Reibiniuose). JIKM GEK Nr. 8363, S 829

 
Informacija lankytojui
Muziejų galima aplankyti gegužės 15 d. – rugsėjo 10 d. kiekvieną savaitės antradienį nuo 09.00. iki 16.00. val.
Dėl lankymo teirautis tel.: 8 426 52492, 8 600 51068, 8 650 73032.
Lankymas nemokamas.
Galima užsisakyti ekskursijas (8-16 Lt).
 
M. Slančiauskas ir Reibiniai
Reibinių kaime Matas Jonas Slančiauskas 1899 m. apsigyveno po tremties Rygoje. Čia praleido visą savo likusį gyvenimą – 25 metus.
 
Muziejaus istorija
Sumanymas atidaryti muziejų M. Slančiausko sodyboje kilo Atgimimo laikotarpiu. Šiauliečio kraštotyrininko entuziasto B.Vengrio pastangomis apleista sodyba “Pergalės” kolūkio (pirmininkas J. Lingis) lėšomis buvo suremontuota. Pats muziejaus kūrimas kovojant su tuometiniais ideologiniais barjerais tęsėsi 6 m. Namo viduje Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja O. Seliūgina parengė laikiną ekspoziciją. 1989 m. gegužės 13 d. įvyko iškilmingas muziejaus atidarymas. Jame be kitų garbių svečių dalyvavo ir šviesios atminties žymus Lietuvos mitologas, etnografas N.Vėlius.
1998 m. Joniškio r. Savivaldybės mero potvarkiu Muziejus buvo perduotas Joniškio istorijos ir kultūros muziejui.
1999 m. minint “Atgajos” 110 m. sukaktį joje buvo atnaujinta ekspozicija. Joje eksponuojama M.Slančiausko ir švietėjiškos “Atgajos” draugijos veiklos istorija. Šiuo metu papildomai yra ruošiama Joniškio krašto aukštaičių etnografinė ekspozicija.
 
Svarbiausios tautosakininko Mato Slančiausko gyvenimo ir veiklos datos

• 1850 m. vasario 21 d. gimė Trumpaičių sodžiuje, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje;

• 1855 m. tėvas pradėjo mokyti iš lenkiško elementoriaus;

• 1857 m. mokėsi Rudiškių špitolėje pas vargonininką;

• 1865 m. pradėjo mokytis amato pas siuvėją;

• 1866 m. pradėjo užrašinėti „nuo moterėlių girdėdamas, visokius vaistus ir gydymus“;

• 1876 m. vedė Barborą Čepulytę;

• 1883 m. pradėjo rašyti į „Aušrą“ , rinkti tautosaką;

• 1889 m. įkurta „Atgajos“ draugija, kurios vienas iš aktyviausių narių ir įkurėjų buvo Matas Slančiauskas;

• 1891 m. pradėjo rašyti į Amerikos spaugą; Mirė Mato Slančiausko žmona Barbora;

• 1895 m. žandarams susekus, panaikinta „Atgajos“ draugija;

• 1895 m. rugsėjo 18 d. Matas Slančiauskas buvo žandarų suimtas. Šiaulių kalėjime išbuvo vienerius metus ir dvylika dienų;

• 1896 m. trejiems metams ištremtas į Rygą;

• 1899 m. vedė Oną Zalogytę ir apsigyveno jos tėviškėje Reibinių kaime;

• 1890 – 1905 m. užrašė 633 „visokius niektikius ir burtus“;

• 1903 m. sudarytas žodynėlis, kuriame surašyti keli šimtai žymių vardų ir tarptautinių žodžių su lietuviškais atitikmenimis;

• 1904 m. persekiojamas žandarų slapstėsi miške;

• 1900 – 1905 m. nemaža jo straipsnių išspausdinta „Skarde“, „Žarijoje“, „Ūkininke“ ir kt.

• 1905 – 1907 m. revoliucijos pakilimo laikotarpiu kūrė eiles, kviečiantis darbo žmones vienytis ir kovoti už laisvę;

• 1907 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos Mokslo draugija išrinko M. Slančiauską nariu bendradarbiu;1908 – 1909 m. rinko tautosaką Joniškio apylinkėse;

• 1921 m. parašė autobiografiją;

• 1923 m. surinkta tautosaka išleista J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniuose, tęstiniuose leidiniuose;

• 1924 m. kovo 11 d. mirė, palaidotas Rudiškių kapinėse.

Skyrių apie muziejų parengė: Tomas BUTAUTIS ir  Ernestas VASILIAUSKAS

Knygnešys Matas Slančiauskas

Gimė bežemio, medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas pamokė skaityti iš lenkiško elementoriaus ir 1857 m. nuvežė toliau mokytis į Rudiškių špitolę pas vargonininką. Čia pramoko ne tik vargonuoti bei pažinti gaidas, bet ir lietuviškai skaityti. Būdamas neturtingų tėvų sūnus, toliau mokytis negalėjo, pasirinko siuvėjo amatą. Mėgo skaityti, buvo apsišvietęs žmogus - tuometinio kaimo inteligentas. Gavęs paskaityti 1 "Aušros" numerį, vėliau savo įspūdžius taip aprašė: "...ilgai verkiau iš džiaugsmo, sulaukęs
taip mylimą svetį". Pradėjo siųsti į "Aušrą" korespondencijas, savo kūrybos eiles. Susipažino su knygnešiais, ėmė platinti draudž. spaudą. Pats spaudos iš Prūsijos nenešė, nuo 1889 m. jau naudojosi J.Bielinio paslaugomis. Atėjęs į kaimą siūti, dar mokydavo vaikus skaityti ir rašyti. Artimai bendradarbiavo su J. Trumpuliu, Antanu Baranausku, A. Ratkumi. Jie keturiese 1889 m. gegužės mėn. 7 d. įsteigė slaptą "Atgajos" draugiją. Priėmė daugiau narių iš Joniškįo ir Gruzdžių apylinkių. Buvo faktiškas šios draugijos vadovas. Parašė jos statutą, kurį dar pataisė L. Vaineikis. Be savo pagrindinio uždavinio - tautosakos rinkimo, draugija rūpinosi ir draudž. spaudos platinimu, turėjo bibliotekėlę. 1895 m. balandžio mėn. 26 d. įkliuvus knygnešiui S. Rupšiui, žandarai sužinojo apie L. Vaineikį, kaip "Atgajos" bendradarbį. Per kratą L. Vaineikio tėvų namuose rado M. Slančiausko laiškų, rankraščių.
1895 m. liepos mėn. 18 d. per kratą namuose rado 71 sąsiuvinį su tautosaka, sava kūryba.  Jam rašytų
J. Bielinio, S. ir L. Didžiulių, M. Jankaus, J. Miliausko, R. Šliūpo ir kt. laiškų, "Atgajos"
statutą, kalendorių ir dainų knygelių. Nuo 1895 m. rugsėjo mėn. 5 d. paskirtas kardomasis areštas Šiaulių kalėjime. Caro 1896 m. rugpjūčio mėn. 31 d. paliepimu 3 metams ištremtas į Rygą. Grįžęs namo nenustojo platinti draudž. spaudos ir rinkti tautosakos. Daug rašė periodinei spaudai. 1907 m. 
priimtas į Lietuvos mokslo draugiją nariu-bendradarbiu.

Atmint. vietos ir paminklai: kapas ir antkapinis paminklas, past. 1927 m.

Lit.: Slančiauskas M. Atsiminimai... // Lietuvos ūkininkas.-1906.-Liep.19.-Nr.32.-P. 430-432; Vitkauskas L. Motiejaus Slančausko užrašai apie "Aušros" ir "Varpo" gadynę // Lietuvos žinios.-1927.-Vas.21.-Nr.41.-R2; LE(B).-T.2S.-'P.m; Merkys V. DLSK.- P.351-352; Merkys V. KL.-P.259-263; Taip pat Šiaulių "Ausros" muziejuje ir Skaistgirio vid. m-los muziejuje esanti medžiaga apie M.Slančiauską.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.