Gimė
1871, mirė 1941m.
Iš Juozapo Tiškevičiaus (1835-1891) dukterų Marija Tiškevičiūtė buvo
žymiausia. Ji – knygnešė, mėgo literatūrą, pati bandė rašyti,
garbino žirgų sportą. 1896 m. Laumės Lelivaitės slapyvardžiu „Tėvynės
sarge“ paskelbė istorinę apysaką „Viskantas“, kurią į lietuvių
kalbą išvertė Kretingos vienuolyno kunigas K. Kazlauskas.
Spaudos draudimo metais grafaitė gabeno uždraustą literatūrą.
Pasinaudodama tuo, kad rusų muitininkai ir žandarai jos karietos
netikrindavo, Klaipėdoje iš sutartos vietos paimdavo lietuviškos spaudos
siuntą ir parveždavo į Kretingą arba Palangą. Ji buvo pažįstama ir
susirašinėjo su poetu, kunigu J. Mačiuliu-Maironiu, kuris vasarodamas
Palangoje būdavo dažnas Tiškevičių svečias. Marijai jis dedikavo
poemą „Znad Biruty“ (1904 m.). Iš tėvo Marija paveldėjo prie
Minijos, netoli Jokūbavo, buvusį Kumponų palivarką ir „Baltąją“
vilą Palangoje. Tarpukariu valdė Dimitravo ir Jazdų palivarkus.
Daugiausia ji gyveno pas brolius Aleksandrą Kretingoje ir Feliksą
Palangoje. Nemažai laiko praleido kelionėse po užsienį - pabuvojo
Anglijoje, Airijoje, Italijoje, Prancūzijoje. 1898 m. brolio dvare
Kretingoje, prie ligoninėje veikusios prieglaudos, ji atidarė pirmąjį
lietuvišką vaikų darželį. Jame vasaros lauko darbų sezono metu
prieglobstį rasdavo samdinių ir kumečių vaikai. XX a. pr. Kretingoje
Marija išlaikė mokytoją, kuri gerų manierų, siuvimo, mezgimo, lenkų,
lietuvių ir rusų kalbų mokė dvaro tarnautojų ir gabesnes valstiečių
bei miestelėnų dukras. Gabiausias mergaites siųsdavo tęsti mokslų į
Vilnių. Rašytiniuose šaltiniuose jos mirimo data nurodoma skirtingai:
1941 m. ir 1943 m. vasario 15 d.
