Martynas
Jankus (1858-1946) - Mažosios Lietuvos spaudos, visuomenės
veikėjas, publicistas, Tilžės akto signataras (1918), Mažosios Lietuvos
tautinio sąjūdžio veikėjas, buvęs to sąjūdžio simboliu. Jis
vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu.
Jo seneliai buvo kilę iš Batakių.
Tėvas ir motina bitėniškiai. Nors abu iš pasiturinčių ūkininkų,
tačiau iš savo tėvų buvo nedaug ką paveldėję. Patys įsigijo 480
margų ūkį. Norėjo pirkti Palumpių dvarą, tačiau vokiečių
vyriausybė sutrukdė ir šie neatgavo net rambysiegių.
M. Jankus baigė pradžios mokyklą Bitėnuose, Ragainėje išmoko
spaustuvininko amato. 1883 m. pasirodžius „Aušrai“, tapo jos rėmėju,
platintoju, 1884-1885 m. - atsakinguoju sekretoriumi. 1888-1892 m. Jankus
buvo „Varpo“ administratorius ir atsakingasis redaktorius. Nuo 1883 m.
Bitėnuose laikė Didžiojoje Lietuvoje uždraustos lietuviškos spaudos
sandėlį.
Knygnešiai lietuviškus leidinius gabeno per Vokietijos-Rusijos sieną į
Paprūsę. Žemaitiją ir toliau. 1885 m. M. Jankus dalyvavo Tilžėje
įkuriant pirmąją krašto lietuvių draugiją „Birutė“, 1889-1892 m.
buvo jos pirmininkas.
Mažojoje Lietuvoje nuo 1889 iki 1912 m. veikė M. Jankaus spaustuvė -
Ragainėje, Tilžėje ir Bitėnuose. M. Jankus leido „Garsą“, satyrinį
laikraštį „Tetutė“, „Naująją Aušrą“, „Lietuvišką
darbininką“, „Ūkininkų prietelių“, „Saulėtaką“, „Dienos
laps“. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: V. Giedris, Bitėnų
Merčius, Martyneitis, Gyvolietis ir kt. Savo spaustuvėje išspausdino 360
lietuviškų knygų ir 25 periodinius leidinius. Pats parašė arba parengė
tautinio sąmoningumo ugdymui skirtas 45 publicistines ir grožines knygas,
kalendorius, rašė eilėraščius, rinko ir skelbė tautosaką.
M. Jankus spaudos darbą siejo su lietuvišku politiniu sąjūdžiu, atvirai
paskelbė ir siekė Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos.
M. Jankus buvo nuolat sekamas kaizerinės valdžios, daug kartų baustas
kalėjimu, piniginėmis baudomis.
Per I-ąjį pasaulinį karą M. Jankaus šeima buvo ištremta į Rusiją.
Grįžęs iš tremties, M. Jankus aktyviai dirbo puoselėdamas lietuvybę -
1922-1923 m. jis buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto
pirmininkas. Po 1923 m. gyveno savo sodyboje Bitėnuose, buvo vadinamas
Rambyno sergėtoju. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, iki
1944 m. metų gyveno Kaune. Karui baigiantis, hitlerinė kariuomenė jį
iškėlė į Vokietijos gilumą.
1946 m. gegužės 23 d. M. Jankus mirė. Palaidotas Flensburge.
1993 m. M. Jankaus palaikai perkelti į jo gimtųjų Bitėnų kapines.
Iliustracija iš Martyno Jankaus
muziejaus rinkinių
