Knygnešys Petras Matulaitis

Gimė 1865 m. birželio mėn. 29 d. Stebuliškių k., Liudvinavo a.,  Marijampolės r. Mirė 1900 m. birželio mėn. 8 d. Kotelničio m., Viatkos gub., Rusija

Tėvai - pasiturintys ūkininkai. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Didelę įtaką jam padarė tuo metu čia mokytojavę P. Kriaučiūnas, P. Arminas ir kt. 1885 m. baigęs gimnaziją įstojo j Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Įsitraukė į Maskvos lietuvių studentų draugijos veiklą, kurį laiką buvo jos pirmininkas. Nuo 1888 dalyvaudavo varpininkų suvažiavimuose. 1890 m. gavęs gydytojo diplomą, už stipendiją dar turėjo atitarnauti Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą 1892-1895 metais vertėsi gydytojo praktika Vilkaviškyje. 1894 m. buvo išvykęs pasitobulinti į Karaliaučių; tuo metu Vilkaviškyje jį pavadavo pusbrolis dr. Stasys Matulaitis. Mirus dr. Juozui Kaukui, 1895 m. persikėlė į Seinus ligoninės gydytojo pareigoms (čia vėliau vedė dr. J. Kauko našlę). Aktyviai dalyvavo liet. tautiniame sąjūdyje, buvo vienas iš "Varpo" ir "Ūkininko" steigėjų, šių laikraščių redakcijų iždininkas. Bendradarbiavo varpininkų spaudoje. Turėjo ryšių su "Sietyno" draugija ir jos knygnešiais, ypač su Jurgiu Bagdonu. Gyvendamas Vilkaviškyje, bendravo su V. Kudirka, rūpinosi draudž. spaudos pergabenimu per sieną ir platinimu. 1893-1895 metais buvo varpininkų komiteto narys ir 1894m. - jo pirmininkas. 1897 m. prasidėjus "Sietyno" draugijos bylai,
žandarai darydami kratą pas brolį Andrių, tarnaujantį kariuomenėje Kaukaze, rado jo laišką, pagal kurį nustatė bendradarbiavimą "Ūkininke". Per kratą jų tėviškėje Stebuliškėse rado daug draudž. lietuviškos spaudos. 1897 m. birželio 23 - rugsėjo mėn. 1 d. taikytas kardomasis areštas Marijampolėje, paskui P. M.  paleistas už 500 rb užstatą. Dar sėdint kalėjime, žandarai perėmė jam adresuotą Verchneuralsko teismo tardytojo Vlado Mačio laišką, kuriame rašoma apie planus legaliomis priemonėmis rūpintis spaudos atgavimu. Caro 1899 m. lapkričio mėn. 3 d. paliepimu 3 m. ištremtas į Viatkos guberniją. Kartu buvo ištremti broliai Andrius ir Pranas. Pasirinko Kotelničio miestą. Išsirūpino leidimą užsiimti gydytojo praktika. Vietiniai gyventojai ir tremtiniai jį mėgo kaip išmintingą ir uolų gydytoją, gerą žmogų. Nuo ligonio apsikrėtė šiltine ir mirė. Ant jo kapo vietinė jaunuomenė padėjo vainiką su užrašu: "Karžygiui už laisvę".

 

Lit.: LE(B).-T.n.-P.519-520; Merkys V. DLSK.-P.251; Merkys V. KL.-P.236, 270-272; Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas.-V,1996.-P.122; Knygnešys T.3.-V.,1997.-P.lll, 216, 254,
256.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.