-
- Gimė gausioje
pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvų namai jam buvo
didžiausioji tautiškumo mokykla, nulėmusi jo, kaip
lietuvybės žadintojo, visą tolesnę visuomeninę veiklą.
Pirmasis mokytojas - daraktorius Strazevičius. 1870 m. aukso
medaliu baigė Šiaulių gimnaziją. Toliau studijavo Petrapilio
universitete ir Kelių inžinierių institute. 1881 m. jį
baigęs tapo kelių bei tiltų statybos inžinieriumi.
Uždirbtus didelius pinigus (apie 1 mln. rb.) panaudojo kaip įrankį
lietuvybei gaivinti, lietuvių vienybei stiprinti. Studijuodamas
1875-1876 metais leido slaptą rankraštinį laikraštėlį
"Kalvis - Melagis" (išėjo apie 10 nr.). Keliskart
gavęs cenzūros leidimą išspausdino keletą lietuviškų
knygučių, platintų ir Lietuvoje. Tapo vienu aktyviausių
kovotojų dėl spaudos draudimo panaikinimo. Nuo 1875 m.
Cenzūros komitete susikaupė storiausia byla dėl lietuviško
raidyno, susidedanti iš jo prašymų - memorandumų,
pareiškimų, aiškinimų. Sumaniai naudojosi spaudos draudimo
neteisėtumo faktu. Nepavykus pasiekti spaudos draudimo
panaikinimo raštiškais prašymais, lankėsi asmeniškai pas
Rusijos ministrus ir pas Vilniaus generalgubernatorių. Palaikė
ryšius su J. Basanavičiumi, J. Šliūpu, K. Griniumi ir kt.
Rašė
straipsnius "Aušrai". Materialiai nuolat paremdavo
"Varpą" ir kt. nelegaliai tuo metu leidžiamus
laikraščius. Išleido apie 100 šviečiamojo pobūdžio
knygelių. Maždaug 25 buvo jo paties parašytos. Į Lietuvą grįžo
1899 m., apsigyveno Vilniuje ir ėmėsi intensyvios tautinės
kultūrinės veiklos. Su bendraminčiais įkurė slaptą
draugiją "Dvylika Vilniaus apaštalų", kurios
pagrindinis tikslas - gaivinti Vilniuje lietuvybę. 1900 m. ši
draugija įkurė "Daukanto mantos draugiją" lietuvių
raštijai, mokslui ir menui remti, knygoms leisti. 1901 m.
pavyko iš lenkų atsikovoti šv. Mikalojaus bažnyčią. Po
spaudos atgavimo 1904 m. savo lėšomis pradėjo leisti
pirmąjį lietuvišką dienraštį "Vilniaus žinios".
- Atmintinos vietos ir
paminklai;
stogastulpis - gimtinėje (1991 m.); paminklai: Pasvalyje (aut. V.
Grybas, 1935 m.), Kaune, Karo muz. sodelyje; Vileišių koplyčia
Rasų kapinėse.
- Lit.: Vileišis
P. Mano laike 33 metų darbų dėl lietuvių spaudos
atsiminimui // Lietuva.- 1925 m., lapkričio 6, 7, 9.-Nr.250-252; LE(B).-T:.34.-P.83-84;
Aničas J. Petras Vileišis, 1851- 1926: Gyvenimo ir
veiklos bruožai.-V.,1993.-272 p. (Bibliogr. 327 pavad.).
Parengta
pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės
knygą
ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija,
1998 m.
|