Tėvai -
ūkininkai. Gimtajame kaime baigęs pradžios mokyklą, pagal tėvų norą
pradėjo dirbti raštinės mokiniu Biržų pašte. Po kiek laiko šio darbo
atsisakė ir įstojo į Jelgavos gimnaziją. Dalyvavo lietuvių vyresniųjų
klasių mokinių "Kūdikio" draugijos veikloje. Moksleiviai
gaudavo, skaitydavo ir platindavo draudž. lietuvišką spaudą. 1887 m.
parvykus pas tėvus Kalėdų atostogų, aplankė J. Bielinis. Atvežė ir
paliko visą maišą knygų. Tokia buvo pirmoji ir ilgus metus trukusi
pažintis su J. Bieliniu, kuris ir toliau
nuolat atveždavo draudž. spaudos. Gautą spaudą platindavo Vaitkūnų ir
gretimose apylinkėse, pasiekdavo ir Vabalninką, nusiveždavo į
gimnaziją. 1893 m. baigęs gimnaziją, įstojo į Tartu universitetą
studijuoti teologijos. Jo ir Vyt. Juškevičiaus pastangomis buvo
suorganizuota universiteto lietuvių studentų draugija. Su bendrakursiu P.
Vanagu 1897 m. hektografavo K. Jauniaus knygos "Lietuviškas kn. Jaunio
kalbomokslis" rankraštį. 1899 m. baigė studijas teologijos kandidato
laipsniu. 1900 m. Vilniaus sinodas paskyrė antruoju kunigu Biržų
evangelikų reformatų bažnyčioje. Be parapijinio darbo, uoliai
įsitraukė į visuomeninę veiklą. Rūpinosi, kad tėvai leistų vaikus į
mokslus, nuolat jiems apie tai primindavo. Platino draudž. spaudą.
Daugiausiai slėpdavo Martyno Yčo namuose Šimpeliškių k. Draudž.
spaudos platinimui Biržų apylinkėse buvo įsteigtos dvi draugijėlės:
"Svirplys" su centru Kviriškyje bei Nemunėlio ir Apasčios
susivienijimas su centru Savučiuose (Biržų r.). Buvo vienas iš šios
draugijos įkūrėjų. Ši draugija 1893 m. leido hektografuotą
laikraštėlį "Palemonas". Išėjo trys numeriai. (Išlikę ir
saugomi Rusijos nac. bibliotekoje Peterburge). Draugijos turėjo slaptas
bibliotekėles. Su P. J. daugiausiai bendradarbiavę draudž. spaudos
platintojai - J. ir L. Kaziūnai, kun. A.. Sabaliauskas, kun. J. Paliukas ir
kt. 1927-1937 m. Kauno VDU profesorius. Bendradarbiavo periodinėje
spaudoje. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio
Gedimino II-ojo laipsnio ordinu (1928). 1941 m. pasitraukęs į Vakarus,
apsigyveno Vokietijoje, vėliau persikėlė į Šveicariją.
Lit:
Jakubenas P. Kokį vaidmenį suvaidino Bielinis Lietuvos
atgijime [yra ir autoriaus atsiminimų apie savo veikląj // Knygnešys.-T.1
(2 leid., 1938).- P.52-53; LE(B).-T.9.-P263 - 264; Mūsų sparnai.-
1954.- Nr.5. (K.Kurnatausko, J.Mikelėno ir kt. str.); Sabaliauskas A.
Slaptosios draugijos // Mūsų senovė. -1922.- T.1.-Nr.3.-P.-397-398.
Parengta
pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės
knygą ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.