Juozas Balbata
Gimė 1851 07 22 Rokiškio r.
Kamajų sen. Minčiūnų kaime, netoli Duokiškio, pasiturinčio ūkininko
šeimoje. Jam ir jo broliui buvo palikta po pusę valako žemės. Tačiau
Juozas Balbata savo dalies nedirbo, ją atidavė broliui. Jis pats
tapo knygnešiu ir užsiėmė švietėjiška veikla. Nešė draudžiamas
lietuviškas knygas slaptosioms lietuvių mokykloms. Vėliau užsiėmė
drožyba, drožė kryžius. Jo iniciatyva Minčiūnų kaimo kapinaitėse
įrengtos 2 koplytėlės. Vienoje iš šių koplytėlių buvo įrengtas
altorėlis, kurį dekoravo pats knygnešys.
Neprikiausomos Lietuvos vyriausybė
knygnešiui skyrė 50 litų pensiją, tačiau jis ėmė tik 20 litų per
mėnesį. Juozas Balbata mirė 1940 03 02. Palaidotas Minčiūnų kaimo
kapinaitėse.
Jonas
Katelė
Kunigas. Švietėjas. Lietuviškos
spaudos platintojas gimė 1831 01 13 Kupiškio r, Suvainių k. Baigęs
Kupiškio rusiškąją mokyklą, būdamas 16 metų pradėjo mokytis
Panevėžio Bajorų mokykioje. 1851 m. ją užbaigė ir įstojo mokytis į
Varnių kunigų seminariją, 1855 m. lapkričio 17 d. vyskupas Motiejus
Valančius savo koplytėlėje
įšventino jį į kunigus. Iš pradžių kunigas J. Katelė dirbo Zarasų
apskrityje. 1872 m. lapkričio mėn. buvo paskirtas į Panemunėlį
kunigu. Čia jis gyveno iki mirties.
Panemunėlyje J. Katelė pradėjo vietos jaunimą mokyti lietuviškai
skaityti ir rašyti. Jo iniciatyva slaptos mokyklėlės atsirado ne tik
Panemunėtyje, bet ir tolimesniuose kaimuose: Moskėnuose, Šetekšnose,
Tindžiuliuose, Viliuose. Jo buvę mokiniai tapdavo daraktonais ir
tęsdavo mokytojo darbą. Greitai visoje parapijoje neliko neraštingų
vaikų. 1877 m. jis paskelbė straipsnį apie A. Strazdo kūrybą, kuris
vėliau buvo perspausdintas "Aušros" laikraštyje. 1900 m.
kartu su J. O. Širvydu įkūrė "Žvaigždės" draugiją.
Vėliau ji buvo išvaikyta. Slaptos knygos iš Panemunėlio iškeliaudavo
į Kupiškio, Svėdasų, Skapiškio, Kamajų parapijas. Jonas Katelė
slaptas knygas
dalindavo žmonėms. Mirė 1908 m. Palaidotas Panemunėlyje.
Dominykas Misiunas
Knygnešys. Daraktorius. Gimė 1849
10 03 Rokiškio r., Kazliškio sen., Martyniškėnų k. Kas, kada
ir kur D.MisiDną lietuviško rašto išmokė
nežinoma. 20 metų būdamas vedė. Martyniškėnų slaptojoje mokykloje
mokė kaimo vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Daraktoriumi buvo iki
1904 m., vėliau buvo mokytoju, Draugavo su J. Katele ir kitais žymiais
knygnešiais. Dominykas Misiūnas palaidotas Rokiškio r. Kazliškio sen.,
Martyniškėnų k. kapinėse.
Konstantinas
Narkevičius
Knygnešys. Žinoma, kad mirė 1946
m. Palaidotas Kamajų kapinėse (Rokiškio r.). Biografinių žinių apie
šį knygnešį nėra. Žinoma tik tai, kad Nepriklausomos Lietuvos
vyriausybė jam buvo paskyrusi pensiją. Daugiau medžiagos apie jį gali
būti Kamajų bibliotekoje.
Jonas
Pavarotninkas
Knygnešys. Liaudies šietėjas.
Gimė 1871 m. Rokiškio r., Panemunėlio sen. Mirė apie 1932 m.
Kamajuose. Palaidotas Kamajų (Rokiškio r.) kapinėse. Daugiau žinių
apie šį knygnešį gali būti Kamajų bibliotekoje.
Juozas Petrulis
Knygnešys. Pedagogas. Gimė 1876 03
18 Rokiškio r. Jūžintų sen. Audros kaime. 1989 m. J. Petrulis buvo
knygnešys vėliau dirbo "Aušrininko" Martyno Jankaus
spaustuvėje. Studijavo Triburgo, Sorbonos ir kituose Vakarų Europos
universitetuose. 1917 m. lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis. 1918 m.
prisidėjo prie Rokiškio "Saulės" gimnazijos (dabar
J.Tumo-Vaižganto vidurinė mokykla) steigimo. Nuo 1918 m. –
"Saulės" gimnazijos mokytojas, Rokiškio valstybinės
gimnazijos direktrorius 1922-1924 m., po pertraukos iki 1928 m. – tos
pačios gimnazijos mokytojas. Po 1928 m. dirbo Aukštadvario,
Kaišiadorių, Rokiškio gimnazijos mokytoju. Mirė 1958 11 03. Palaidotas
Ragelių (Rokiškio r., Jūžintųsen.) kapinėse.
Juozas Otto Širvydas
Knygnešys. Gimė 1875 04 04.
Rokiškio r. Jūžintų sen. Dauliūnų k. Jau būdamas 6-erių jis
mokėjo gražiai skaityti ir rašyti, būdamas 12 metų mokėjo rusų ir
lenkų kalbas. Iš pradžių jį skaityti ir rašyti mokė kaimo
daraktoriai, o vėliau mokslu jis pats daraktorius pranoko. Mokėsi
siuvėjo amato, išmoko žydų kalbą. Palaikė ryšius su knygnešiais
K.Odra, J.Bieliniu, rinko tautosaką. 1894 m. pradėjo leisti laikraštį
"Triūsas mužykėlio" 1896-1897 m. kalintas, 1900 m. su J.
Katele įsteigė Panemunėlyje "Žvaigždės" draugiją. 1902 m.
emigravo į JAV, kur gyveno iki 1928 m.
Amerikoje redagavo įvairius leidinius. 1905-1907 m. redagavo
"Kovos" laikraštį, nuo 1907 rn. – laikraštį "Vienybė
lietuvninkų", vėliau dirbo Emigracijos tarnyboje. Nuo 1920 m.
"Lietuvininkų" redaktorius ir "Vienybės" spaudos
bendrovės direktorius. 1928 m. J. O. Širvydas grįžo į Lietuvą.
Lietuvoje buvo šaulys, Neo-Lituanijos studentų korporacijos globėjas
(narys), Tautininkų sąjungos narys. Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė
jį apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ketvirtojo
laipsnio ordinu. J. O. Širvydas mirė 1935 m. gruodžio mėn. Palaidotas
Jūžintų (Rokiškio r.) kapinėse.
Juozas Zauka
Knygnešys. Gimė 1886 02 23
Radviliškio r., Baisiogaloje. Tarnavo pas kleboną. 1880 m, išvyko į
Petrapiiį. 1882 m. jam pavyko išisukti nuo tamybos carinėje
kariuomenėje. Tapo aktyviu spaudos platintoju, 1908 m. J. Zauka atvyko į
Kurso Subatę. Čia įsteigė chorą ir artistų būrelį. 1910 m. dirbo
Obelių kooperatyvo parduotuvės vedėju, per Pirmajį pasaulinį karą
pasitraukė į Rusiją. 1915 m. J. Zauka Petrapilyje išrinktas
mažaturčių draugijos pirmininku rengė lietuviškus vakarus, organizavo
lietuvių grįžimą į Lietuvą. Nuo 1918 m- mokytojavo Subatėje, o nuo
1920 m. – Obelių valsčiuje Norkūnėlių liaudies mokykloje. Nuo 1932
m. iki 1942 m. gyveno Rokiškio r., Obeliuose. Mirė 1943 m., palaidotas
Obelių kapinėse.
