Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė - Narkevičienė: „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“

PRATARMĖ

1997 m.  birželio mėn.  7 d.  atidengta atstatytoji Knygnešių sienelė Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.  Ji nuolat primins mums vieną iš sunkiausių tarpsnių tautos istorijoje - lietuviškos spaudos draudimą 1864-1904 metais rusų okupuotoje Lietuvoje. 

Apie šiuos, Knygnešių sienelėje įrašytus, knygnešius ir spaudos platinimo organizatorius prieškariniais laikais informacinio leidinio nesuspėta išleisti.  Kai kurių veikla aprašyta P. Rusecko “Knygnešyje” (Kaunas, 1926-1938.  T. 1-2).  Dalį pavardžių galima rasti enciklopedijose, taip pat prof.  V. Merkio, prof.  A. Tylos ir kitų autorių, rašiusių apie knygnešius, knygose ir straipsniuose.  Bet yra žmonių, apie kurių veiklą išsamesnio aprašymo kol kas nebuvo arba nesurasta. 

Šiame informaciniame leidinėlyje į vieną vietą surinktos žinios apie Knygnešių sienelėje įrašytų žmonių gyvenimą ir veiklą.  Pasinaudota archyvų ir muziejų dokumentais, bibliotekų spaudiniais ir rankraščių fondais, Lietuvos kraštotyros draugijos rankraštynu, taip pat privačių asmenų saugomais dokumentais ir fotonuotraukomis.  Kiekvienam žmogui skiriamas vienas puslapis, nors jų indėlis knygnešystėje - platinant draudžiamą spaudą arba organizuojant jos platinimą, - yra gana skirtingas.  Auksinėmis raidėmis pirmoje vietoje (jei nebūtų abėcėlinės įrašų tvarkos) reikėtų įrašyti vyskupo Motiejaus Valančiaus pavardę. 

Pateikiamos tik pagrindinės biografinės žinios.  Nepavyko tiksliai nustatyti kai kurių knygnešių gimimo vietų, pilnų gimimo ir mirties datų, kapinių arba palaidojimo vietų kapinėse (M. Baltūsis, I. Bitaitis, A. Brundza, M. Eimaitis, J. Gudas, J. Lietuvninkas, V. Norvaišas ir kt. ).  Kai kurių gal ir niekad nesužinosime.  Tai visų pirma mirusiųjų tremtyje arba vienišų, neturėjusių įpėdinių, kurie būtų prižiūrėję jų kapus.  Mediniai kryžiai kapinėse su užrašytomis pavardėmis seniai supuvo ir nuvirto.  O kai kurių (K. Laurinavičiūtė, M. Zauniūtė, F. Tautavičius ir kt. ) nežinoma net kokioje gyvenvietėje, kokiose kapinėse palaidoti.  Kai kurių knygnešių gyvenimo ir veiklos datos bei kai kurie faktai patikslinti pagal archyvinius dokumentus, todėl ne visuomet sutampa su enciklopedijose ir kituose informaciniuose leidiniuose paskelbtais duomenimis (J. Burbos, M. Baltūsio, J. Dalboko, V. Juškos, J. Kanclerio, J. Kumečio, J. Strimaičio, K. Ūdros ir kt. ). 

Didesnioji teksto dalis knygnešiui skirtame puslapyje tenka jo, kaip knygnešio, veiklos aprašymui.  Pabandyta atskleisti motyvus, nulėmusius įsijungimą į knygnešystę, ryšius su kitais knygnešiais.  Paminėtos pagrindinės veiklos vietos.  Aprašant sulaikytiems knygnešiams taikytas represijas bei jų persekiojimą, buvo pasinaudota V. Merkio informacine knyga “Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias”.  Apie jų gyvenimą ir veiklą po spaudos draudimo panaikinimo pateikiama tik minimali informacija.  Teksto pabaigoje yra dar du skyreliai: 1) atmintinos vietos ir paminklai (jeigu sudarytojams jie buvo žinomi), 2) literatūra apie knygnešį arba draudž. lietuviškos spaudos platinimo organizatorių: jo paties atsiminimai (kai kurie užrašyti kitų asmenų) ir tiktai pagrindiniai spaudiniai (knygos ir straipsniai).  Juose savo ruožtu yra daugiau literatūros šaltinių apie knygnešį.  Daug literatūros šaltinių pateikta minėtoje V. Merkio knygoje, todėl jie šiame leidinyje beveik nekartojami. 

Puslapio pradžioje spausdinamos nuotraukos.  Pavyko surasti 93 žmonių nuotraukas.  Knygnešiai, gyvenusieji XIX-ame amžiuje gal ir nebuvo nusifotografavę.  Be to, ne visų nuotraukos per karus ir okupacijas išliko.  Kai kurie fotografavosi jau būdami vyresnio amžiaus, Nepriklausomoje Lietuvoje.  Nuotraukos yra gautos iš Vytauto Didžiojo Karo muziejaus fondų (25, 26, 28, 32, 52, 53, 59, 60, 61, 63, 67, 68, 73, 74, 76, 78, 79, 81, 83, 84, 88, 89, 97, 99, 100, 101, 104, 106, 108, 110), iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo (27, 33, 51, 56, 57, 58, 62, 66, 87, 91, 93, 94, 96, 102, 111, 112, 114, 115, 117).  Kai kurių asmenų nuotraukos perfotografuotos iš enciklopedijų bei kitų spaudinių.  Pasinaudota ir asmeninių archyvų nuotraukomis. 

Knygos sudarytojai rinkdami medžiagą ir ruošdami ją spaudai įsitikino, kad knygnešio vardas tautos atmintyje yra gerbiamas ir šventai saugomas.  Visi, į kuriuos buvo kreiptasi, padėjo savo žiniomis, patarimais ir turima sukaupta medžiaga.  Ypač vertingi, išsamūs ir dalykiški buvo prof.  V. Merkio patarimai ir pastabos.  Nuoširdžiai dėkojame.  Visokeriopai rėmė ir skatino spaudinio parengimą Knygnešio draugijos valdybos pirmininkė dr.  Irena Kubilienė. Pasidalino sukaupta informacija istorikas K. Misius, bibliografė R. Uzdilienė. Apie Sūduvos knygnešius, įrašytus į knygnešių sienelę, informaciją papildė Dalia Giniuvienė, Vitalija Dambrauskaitė.  Apie Žemaitijos knygnešius - A. Ivoncius, J. Kupčinskas. 

Savo pastabas ir pasiūlymus apie pastebėtus netikslumus prašytume siųsti Knygnešio draugijos adresu - A. Jakšto 9, LT-2600 Vilnius.  Pradedamas rengti “Knygnešio” ketvirtas tomas, kuriame turėtų tilpti atsiminimai ir kiti straipsniai, apie knygnešius, kurie buvo nepaminėti “Knygnešio” iki šiol išleistuose trijuose tomuose.  Dalis medžiagos jau buvo atspausdinta “Knygnešių krivūlėje” (išleista 22 numeriai).  Jūsų atsiųstos pastabos padės geriau parengti naują leidinį.