Kilęs iš
valstiečių. Mokėsi Švenčionių ir Daugpilio gimnazijose. 1876 m.
baigė Vilniaus kunigų seminariją. 1877-1878 metais studijas tęsė
Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet dėl ligos iš jos išstojo.
Akademijoje susidraugavo su Lietuvos atgimimo žadintojais,
bendraminčiais P.Kriaučiūnu ir 
K.Jauniumi. Jau mokydamasis seminarijoje
gaudavo ir skaitydavo draudž. lietuvišką spaudą. Vėliau
bendradarbiavo "Aušroje" ir kt. leidiniuose. 1890 m. parengė
pirmą patriotinį lietuvišką atsišaukimą, išspausdintą JAV, kuriame
ragino brolius lietuvninkus neleisti vaikų į nelietuviškas mokyklas,
mylėti ir ginti lietuvių kalbą. Leido eilėraščių bei publicistikos
knygeles. Visas savo pajamas aukodavo lietuviškoms knygoms leisti.
Vikaras Želudoke (Lydos a.), Žiežmariuose, Vidiškėse. Nuo 1883 m.
klebonas Kietaviškėse, 1884-1893 - Valkininkuose. Dirbdamas Vilnijos
parapijose buvo aktyvus švietėjas, draudž. spaudos platintojas,
lietuvybės puoselėtojas, priešinęsis polonizacijai. Ypač aktyviai
organizavo spaudos platinimą Valkininkuose: globojo apie 50 knygnešių
ir spaudos platintojų, kūrė slaptąsias daraktorių mokyklas, jas
visokeriopai rėmė, kontroliavo jų darbą. Valkininkai tapo didžiausiu
draudž. spaudos platinimo centru visoje Vilniaus gubernijoje. 1891 m. pas
jį gyvenęs brolis Vladas, supykęs, kad negauna pinigų išgėrimams,
įskundė policijai. Per tardymus žandarai išaiškino nemažai
Valkininkų apylinkės knygnešių. Buvo nubaustas. 1893 m. pradžioje
perkeltas eiliniu vikaru į Giedraičius, o metų pabaigoje - į
Bagaslaviškį, jau kaip altarista, nes nesutarė su klebonu lenkomanu
J.Pikturna. 1897 m. vasarą išvyko gydyti akmenligę į Varšuvą, kur
tų pačių metų rudenį ir mirė.
Atmint.
vietos ir paminklai: gimt. namas,
dabar perkeltas į Rumšiškių muziejų; koplytstulpis - Kirdeikiuose
(1988, skulpt. S.Karanauskas); kryžius-stogastulpis - Bagaslaviškio
bažnyčios
šventoriuje; kenotafas (su mediniu kryžiumi) - Valkininkų bažnyčios
šventoriuje (1997.IX.28); stogastulpis prie Kietaviškių mokyklos
(Trakų r.).
Lit.:
LE (B).-T.7.-
P.251-252; TumasJ. Silvestras Gimžauskas // Lietuvių
literatūros paskaitos:Draudžiamasis laikas: Aušrininkų grupė.-K.,1924.-[D.]2.-P.243-276;
Merkys V. DLSK.-P.133; Merkys
V. KL. P.215, 216, 219; Subačius P. Švietėjo
knygnešio atminimui // Katalikų pasaulis. 1989.-Nr.l7/18.-P.39-48:
iliustr.; Subačius P. Tautinio išsivadavimo kultūros
žmogus //
Gimžauskas S. Lietuvos bičiuolis.-V., Aidai,1996.-P.ll-46 (įvadas).
