|
|
|
|
studijavo Halės universitete agronomiją. Studijų metu pasitraukė iš lenkų slaptų ratelių veiklos ir įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą. Susirgus tėvui, 1896 m. nutraukė studijas ir grįžo ūkininkauti į Šilo - Pavėžupio dvarą. Kelmėje susiradęs knygnešių ir iš jų įsigijęs "Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą" nemokėjo lietuviškai perskaityti. Kartu su žmona [E. Gruzdyte] pasiryžo nedelsiant mokytis lietuviškai, įsitraukti į lietuvių nacionalini judėjimą. Ypač didelę įtaką jiems padarė P. Višinskis. Šilo - Pavėžupio ir Graužikų dvaruose įsteigė slaptas lietuviškas mokyklas. Kasmet dvare vykdavo slapti susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo P. Višinskis, Žemaitė, Jovaras, G. Petkevičaitė, J. Biliūnas, A. Janulaitis ir kt. demokratinės pakraipos inteligentai. Grįždami namo, jie iš čia parsiveždavo draudž. spaudos. Mirus V. Kudirkai, P. Višinskis čia redagavo "Varpą". Iš Prūsijos per Graužikus į Šilo - Pavėžupio dvarą keliavo ryšuliai su "Varpu", "Ūkininku", "Tėvynės sargu", "Darbininkų balsu", maldaknygėmis, kalendoriais ir kt. spaudiniais. Veždavo dvaro kumečiai K. Račkauskas ir Pr. Penikas. Jo dvaras tapo nelegalios lietuviškos spaudos transportavimo, paskirstymo ir persiuntimo centru Žemaitijoje. Iš čia didžioji dalis draudž. spaudos buvo išvežama į Šiaulius ir ten paskirstoma kitiems knygnešiams. Aktyviai šiame darbe talkininkavo žmona Emilija, Gruzdžių dvaro administratorius A. Kalnietis, studentas V. K. Kalnietis, Palendrių dvaro savininkė I. Noreikaitė - Višomirskienė ir kt. Jis pats bendradarbiavo daugelyje lietuviškų leidinių. Aktyviai dalyvavo ir 1905 m. revoliucijoje, tolesniuose nepriklausomybės atkūrimo bei įtvirtinimo darbuose. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2 - ojo laipsnio ordinu (1928).
|