-
- Justinas Vienožinskis (1886 m.
birželio mėn. 29 d. – 1960 m. liepos mėn. 29 d. )
Gimė Mataučiznoje (Rokiškio r.),
dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas. 1903–1905 m. mokėsi tapybos
Juchnevičiaus studijoje Maskvoje. 1905 m. grįžo į Lietuvą,
įsitraukė į revoliucinę veiklą, buvo kalinamas.
1908-1914 m. studijavo Krokuvos dailės
akademijoje, gilino žinias kituose Europos meno centruose.
Studijuodamas dalyvavo lietuvių dailės parodose. 1914 m., baigęs
akademiją, grįžo į Lietuvą. Įsteigė aukštuosius piešimo kursus
Kaune, dalyvavo Lietuvos meno kūrėjų draugijos veikloje. 1935-1936 m.
Lietuvos dailės sąjungos pirmininkas. Dėstė Vilniaus dailės
institute. Profesorius. 1928 m. Kaune, 1961 m., 1986 m. Vilniuje buvo
surengtos jo personalinės kūrybos parodos. Ankstyvojo laikotarpio
kūriniai „Natiurmortas su daržovėmis”, „Natiurmortas su
silkėmis”, žmonos portretas ir kiti buvo dekoratyvūs, aiškių
formų. Jo piešinį ryškina juodas kontūras, formą - spalvų
refleksai. Vėlesnėje kūryboje vyravo peizažai („Krantas”, „Gimtoji
sodyba” ir kt. ) ir portretai (motinos, Pauliaus Galaunės, dukters
Elenos ir kt..); jiems būdinga kompozicinis apibendrinimas, tapybiškas
formų traktavimas, muzikali, ritminė struktūra, subtiliai niuansuotas
prislopintas koloritas. Pokario metais A. Vienožinskis nutapė
lietuvių rašytojų (Antano Vienuolio, Lazdynų Pelėdos) bei kitų
meno ir kultūros veikėjų portretų, peizažų, teminę kompoziciją
„Raudonoji gurguolė”. Parašė dailės kritikos straipsnių (juose
kėlė dailės nac. savitumo problemas, aiškino plastinės išraiškos
svarbą, smerkė natūralizmą, kūrybos sustabarėjimą), išugdė daug
mokinių.
Parengta pagal Jūratės Savickaitės
straipsnį, išspausdintą
1988 m. Lietuvoje išleistoje Lietuvos
enciklopedijoje. T. 4, p. 508
