Lietuvos mokyklose uždraudus lietuvių
kalbos dėstymą, pas 1878 m. Zacerveiną pasitarti buvo nuvykęs
Martynas Jankus. Zacerveinas patarė lietuviams aktyviau dalyvauti
viešajame visuomenės gyvenime. Pasitaręs su artimais draugais, M.
Jankus 1886 m. Tilžėje įsteigė pirmąją tautišką susipratusių
lietuvių organizaciją „Birutė“.
Ji turėjo užsiimti darbu kultūros srityje.
Buvo nutarta aktyviai dalyvauti ir rinkimuose
į valdžią. M. Jankus vėl ėmė organizuoti lietuvius. Pradžia buvo
liūdna, bet galų gale į Reichstagą pateko vienas lietuvių
kandidatas – Smalakys.
dar jaunystėje M. Jankus susidomėjo
lietuviškomis knygomis. Jis nuolat domėjosi, kas parašyta,
išleista lietuvių kalba.Skaitė ir lietuvių vaikiškas knygas,
studijavo Lietuvos istoriją.
1883 m. M. Jankus keliavo po Didžiąją
Lietuvą. Čia jis susipažino su žmonėmis, kurie sutiko čia platinti
raštus lietuvių kalba.
M. Jankus planavo pradėti leisti
lietuvišką laikraštį.1889 m jis įsigijo spaustuvę, Iš pradžių
ji veikė Tilžėje, po to Ragainėje. Joje ir buvo pradėtas
lietuviškų laikraščių, knygų bei brošiūrų spausdinimas. Trūko
lėšų, todėl spaustuvė kelis kartus bankrutavo. Per
varžytines M. Jankus neteko turto. Sulaukė jis ir valdžios
persekiojimo – iš viso buvo suimtas devynis kartus. 1914
m. gruodyje į jo namus įsiveržę rusai prieš pat Kalėdas išvežė
Jankų šeimą į Rusiją. Kelionėje persišaldė ir mirė jo
tėvas, kiek vėliau - 4 metų sūnus Endrius, antrasis –
Nika – mirė vokiečių prancūzų fronte. Trečiasis sūnus –
Kristupas –, spaustuvėje susižalojo ir neteko regėjimo.
