 |
|
Dr. Jonas Basanavičius
(dailininko pavardė tikslinama). Nuotrauka iš dr.
Jono Basanavičiaus kambario ekspozicijos |
2003 m. lapkričio 24 d.
tautinio atgimimo patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 152-ųjų gimimo
metinių proga Vilniuje, Signatarų namuose (Lietuvos nacionalinio muziejaus
padalinys) – Pilies g. 26, atidarytas dr.
Jono Basanavičiaus kambarys. Šis renginys įtrauktas į valstybinę
Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio
jubiliejinių renginių programą.
Signatarų namuose atidarytame dr. Jono Basanavičiaus kambaryje
muziejininkai lankytojus supažindina su J. Basanavičiaus nuolatine ekspozicija, kuri buvo
pradėta rengti prieš dvejis metus, dr. J. Basanavičiaus 150-ųjų gimimo
metinių proga. Joje – restauruoti autentiški J. Basanavičiaus asmeniniai
daiktai, baldai, tarp kurių matome ir signataro rašomąjį stalą, jo mėgtą
pelėdos iškamšą, J. Basanavičiaus skrybėlė, spausdinimo
mašinėlė, fonendoskopas, daug kitų vertingų daiktų, nuotraukų. Baldus muziejui perdavė Lietuvių literatūros
ir tautosakos institutas.
J. Basanavičius – vienas iškiliausių kovotojų už lietuviškos spaudos
atgavimą. 1883 metais jis kartu su savo bendraminčiais pradėjo leisti „Aušrą“,
kuri, kaip ir „Varpas“, atliko svarbų vaidmenį lietuvių
tautiniame judėjime ir kovoje už lietuviškos spaudos lotyniškais
rašmenimis atgavimą. Dr. J. Basanavičiaus rūpesčiu įsteigta Lietuvių
mokslo draugija. Jis nuosekliai kovojo už lietuvių kalbos teises
bažnyčiose, aktyviai dalyvavo visuomenės kultūriniame gyvenime, steigė
mokyklas, buvo 1917 m. vykusios Lietuvių konferencijos pirmininku,
Lietuvos tarybos nariu, laikinai ėjo šios tarybos pirmininko pareigas. Dr.
Jonui Basanavičiui pirmininkaujant 1918 metų vasario 16 dieną buvo
paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Mirė dr. J. Basanavičius 1927
metais Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.
');)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)