<< Lietuviškas žodis     << Valstybinė jubiliejinė programa     << Atgal    


Tarptautinė konferencija „Lietuviškos knygos 
 ir viešo žodžio kultūra nuo draudimo iki 
demokratijos ramsčio“

Tekstas parengtas pagal informaciją, skelbiamą VU KF el leidinyje http://www.kf.vu.lt

 

Tarptautinė konferencija yra skirta lietuviškos spaudos 
atgavimo šimtmečiui
 
Konferencija vyko:
Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3)
2004 m. lapkričio 18–19 d. ir 
Dr. Vinco Kudirkos muziejuje (Kudirkos Naumiestis, V. Kudirkos g. 29)
(2004 m. lapkričio 20 d.)
 
PROGRAMA
 
Lapkričio 17 d., trečiadienis
Pranešėjų ir svečių atvykimas
 
Lapkričio 18 d., ketvirtadienis
8.15–8.45
Pranešėjų ir svečių registracija (Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3)
8.45–9.00
 
Konferencijos atidarymas
9.00–9.20
 
Plenarinis pranešimas
Lietuvių draudžiamosios spaudos ir tautinės tapatybės sąsajos
Habil. dr. Vytautas Merkys
Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys
 
P r a n e š i m a i
 
Pirmoji sekcija
Lietuviškosios spaudos draudimas: patirtis ir pasekmės
Vadovauja dr. Andrius Vaišnys, doc. dr. Arvydas Pacevičius
9.20–9.40
Tautinio atgimimo lietuviškosios spaudos istorija ir jos kūrėjas: subjektyvioji versija
Prof. habil. dr. Domas Kaunas
Vilniaus universitetas (Lietuva)
9.40–10.00
Spausdinto žodžio autoritetas XIX a. Lietuvos kaime
Doc. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė
Šiaulių universitetas (Lietuva)
10.00–10.20
Rašymo ir skaitymo strategijos Lietuvoje (spaudos draudimo kontekste)
Doc. dr. Arvydas Pacevičius
Vilniaus universitetas (Lietuva)
10.20–10.40
Stanislovas Didžiulis spaudos draudimo epochos bibliofilas.
Dr. Nijolė Lietuvninkaitė
Kauno technologijos universiteto biblioteka (Lietuva)
10.40–11.00
Kontrafakcija XIX a. pirmosios pusės lietuviškų knygų leidyboje
Doc. dr. Aušra Navickienė
Vilniaus universitetas (Lietuva)
11.00–11.30
 
30 minučių pertrauka
 
11.30–11.50
Spaudos draudimo metų mokslo populiarinimo leidinių analitinė apžvalga
Prof. habil. dr. Vanda Stonienė
Vilniaus universitetas (Lietuva)
11.50–12.10
Lietuviškų kontrafakcinių leidinių bibliografinė istorija
Doc. dr. Osvaldas Janonis
Vilniaus universitetas (Lietuva)
 
Antroji sekcija
Spaudos laisvės varžymas politinių ir pasaulėžiūrinių interesų sankirtoje
Vadovauja prof. dr. Tiiu Reimo, dr. Violeta Černiauskaitė
12.10–12.30
Suomių kalbos 1850 m. nuostatos ir kiti XIX a. pab. cenzūros aktai lyginant su panašiais atvejais kitose Rusijos imperijos dalyse.
Doc. dr. Ilkka Mäkinen
Tamperės universitetas (Suomija)
12.30–12.50
Latgalijos knygininkystė lotyniško šrifto draudimo laikotarpiu: istoriografinė apžvalga (1904–2004).
Dr. Viesturs Zanders
Latvijos universitetas (Latvija)
12.50–13.00
 
Informacija konferencijos dalyviams
13.00–14.00
 
Vienos valandos pietų pertrauka
14.00–14.20
Valstybinės cenzūros mechanizmas tarpukario Lietuvoje
Dr. Arida Riaubienė
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Lietuva)
14.20–14.50
Baltarusijos necenzūruojami religiniai leidiniai 1970–1990 m.
Jury Lauryk
Baltarusijos nacionalinė biblioteka (Baltarusija)
14.50–15.10
Rusifikacijos reformos Baltijos provincijose ir jų poveikis estų knygos leidybai
Prof. dr. Tiiu Reimo
Talino pedagoginis univerisitetas (Estija)
15.10–15. 30
Rusų literatūra specialiosiose saugyklose
Prof. dr. Arlen Blium
Sankt-Peterburgo valstybinis kultūros ir menų universitetas (Rusija)
 
15.30–15.50
Lietuva ir necenzūruojami baltarusių leidiniai XX a. devintajame–dešimtajame dešimtmetyje
Tatjana Sapiega
Baltarusijos nacionalinė biblioteka (Baltarusija)
15.50–16.20
 
30 minučių pertrauka
 
16.20–16.40
Pogrindinės spaudos teorijos ir metodologijos problemos
Habil. dr. Wanda Krystyna Roman
Šventojo Kryžiaus akademijos Istorijos instituto filialas Piotrikove (Lenkija)
16.40–17.00
Rusų išeivijos literatūros platinimas Lietuvoje 1950–1999 metais
Dr. Alvydas Kazakevičius
(Lietuva)
17.00–17.20
Knygos vaidmuo komunikacijoje su Tėvyne: estiškų knygų leidybos ir sklaidos emigracijoje aspektai
Dr. Anne Valmas
Talino pedagoginio univeristeto biblioteka (Estija)
17. 20–17.50
Lietuvių išeivijos spauda per penketą sovietinio draudimo dešimtmečių
Silvija Vėlavičienė
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
17.50–18.00
 
Informacija konferencijos dalyviams
 
Trečioji sekcija
Knygos politika ir kultūra žinojimo visuomenės požiūriu
Vadovauja doc. dr. Aušra Navickienė, prof. habil. dr. Krzysztof Migoń
Lapkričio 19 d., penktadienis
8.40–9.00
Knygos politika demokratinėje visuomenėje
Prof. dr. Mare Lott; Doc. dr. Aile Möldre
Talino pedagoginis universitetas (Estija)
9.00–9.20
Rašto sistemos: politiniai ir knygotyriniai klausimai
Prof. habil. dr. Krzysztof Migoń
Vroclavo universitetas (Lenkija)
9.20–9.40
Atgimusios lietuviškos spaudos tradicijos Vilniuje 1904–1914 m.
Dr. Violeta Černiauskaitė
Vilniaus universiteto lektorė (Lietuva)
9.40–10.00
Kolportažas latvių knygų prekybos istorijoje. Nuo XIX a. vidurio iki 1918 m.
Magistras Andris Vilks
Latvijos nacionalinė biblioteka (Latvija)
10.00–10.20
Skaitybos tyrimai Lietuvoje: ištakos, tradicijos, naujovės
Povilas Saudargas
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka (Lietuva)
10.20–10.40
Skaitymas–biblioterapija–gyvenimo kokybė
Dr. Daiva Janavičienė
Klaipėdos universitetas (Lietuva)
10.40–11.10
 
30 minučių pertrauka
 
11.10–11.30
Latvijos bibliotekų demokratizavimas: (1985-1990)
Aina Štrale
Latvijos nacionalinė biblioteka (Latvija)
11.30–11.50
Paveikslo laisvė knygoje
Prof. habil. dr. Małgorzata Komza
Vroclavo universitetas (Lenkija)
11.50–12.10
Knygos fenomenas bibliotekų filosofijoje ir bibliotekininkystės tyrinėjimuose
Prof. dr. Baiba Sporane
Latvijos universitetas(Latvija)
12.10–12.30
Knygos istorijos šiuolaikinės metodologijos tendencijos: tautiniai ir tarptautiniai metmenys
Magistras Jyrki Hakapää
Helsinkio universiteto Istorijos skyrius (Suomija)
12.30–12.50
Knygos vaidmens kaita žinojimo visuomenėje
Doc. dr. Julija Zinkevičienė
Vilniaus univeristetas (Lietuva)
12.50–13.00
 
Informacija konferencijos dalyviams
 
13.00–14.00
 
Vienos valandos pietų pertrauka
 
Ketvirtoji sekcija
Žiniasklaidos vaidmens visuomenėje kaitos problemos
Vadovauja doc. dr. Audronė Nugaraitė, dr. Laima Galkutė
14.00–14.20
Valdžios ir žiniasklaidos santykių ypatumai Lietuvoje
Dr. Andrius Vaišnys
Vilniaus universitetas (Lietuva)
14.20–14.40
Užsienio naujienų prieinamumas
Mantas Martišius
Vilniaus universitetas (Lietuva)
14.40–15.00
Lietuvos televizijų transformacijos procesas
Doc. dr. Žygintas Pečiulis
Vilniaus universitetas (Lietuva)
15.00–15.20
Lietuvos periodinės spaudos sistemos vystymosi ypatumai
Genovaitė Burneikienė
Vilniaus universitetas (Lietuva)
15.20–15.40
Žurnalistika: galia ir atsakomybė
Doc. dr. Audronė Nugaraitė
Vilniaus universiteto docentė (Lietuva)
15.40–16.10
 
30 minučių pertrauka
16.10–16.30
Viešosios sferos teorija ir jos taikymas žiniasklaidos tyrimuose
Laima Nevinskaitė
Vilniaus universitetas (Lietuva)
16.30–16.50
Lietuvos fotožurnalistikos pradžia Europos kontekste
Skirmundas Valiulis
Vilniaus universitetas (Lietuva)
16.50–17.10
Lietuvos interneto žiniasklaidos ypatumai
Aistė Šalčiūtė
Vilniaus universitetas (Lietuva)
17.10–17.30
Lietuvos žurnalinės periodikos vystymosi savitumai
Danguolė Skarbalienė
Vilniaus universitetas (Lietuva)
17.30–17.50
Darnioji plėtra ir Lietuvos žiniasklaida
Doc. dr. Laima Galkutė
Vilniaus universitetas (Lietuva)
17.50–18.00
 
Informacija konferencijos dalyviams
 
Lapkričio 20 d., šeštadienis
 
Išvažiuojamoji sesija Kudirkos Naumiestyje
 
Vadovauja organizacinio komiteto pirmininkas prof. Domas Kaunas ir Dr. Vinco Kudirkos muziejaus direktorė Natalija Manikienė
Išvykstama 7.00 autobusu nuo Vilniaus universiteto viešbučio, Čiurlionio g. ½, grįžtama 22.00
10.00–10.30
 
Atvykimas į muziejų Kudirkos Naumiestyje, 30 minučių pertrauka
 
10.30–11.40
 
Pr a n e š i m a i
Valdžios požiūris į knygų leidimą latvių kalba 1904-2004 m.
Magistrė Inara Klekere
Latvijos nacionalinė biblioteka (Latvija)
Spaudos valdžia ir valdžios spauda šiuolaikinėje Rusijos žiniasklaidoje
Doc. dr. Julija Vyšnevskaja
Sankt-Peterburgo žurnalistikos, biznio ir dizaino institutas (Rusija)
Pagrindinės karo spaudos teorijos ir metodologijos problemos
Prof. habil. dr. Maciej Sczurowski
Šventojo Kryžiaus akademijos Istorijos instituto filialas Piotrkove (Lenkija)
Manipuliacija sovietinėje ir posovietinėje spaudoje
Aurelija Juodytė
Vilniaus universitetas (Lietuva)
11.40–13.00
 
Pažintis su muziejaus ekspozicija
13.00–14.00
 
Vienos valandos pietų pertrauka
14.00–19.00
 
Kultūros programa
 
Organizacija
Organisation
Konferencijos rengimo komitetas (Organisation committee):
Pirmininkas (Chairman): Prof. habil. dr. Domas Kaunas (Lietuva, Lithuania)
Pirmininko pavaduotoja (Vice-chairman): Doc. dr. Audronė Nugaraitė (Lietuva, Lithuania)
Sekretorė (Secretary): Iveta Jakimavičiūtė (Lietuva, Lithuania)
Nariai (Memebers):
Doc. dr. Ilkka Mäkinen (Suomija, Finland)
Prof. habil. dr. Krzysztof Migoń (Lenkija, Poland)
Doc. dr. Elena Macevičiūtė (Švedija, Sweden)
Doc. dr. Arvydas Pacevičius (Lietuva, Lithuania)
Prof. dr. Tiiu Reimo (Estija, Estonia)
Doc. dr. Julija Vyšnevskaja (Rusija, Russia)
Dr. Viesturs Zanders (Latvija, Latvia)
Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų (sinchroninis vertimas)
Languages of the conference: lithuanian, english (simultaneous translation)
 
Informacija teikiama (additional information at):
Vilniaus universitetas
Komunikacijos fakultetas
Knygotyros ir dokumentotyros institutas
Saulėtekio al. 9, I rūmai
Tel.: (370) 2 366 111; mob. 8 616 18970. Fax. (370) 2 366 104
El. paštas (E-mail): domas.kaunas@kf.vu.lt; iveta.jakimaviciute@kf.vu.lt;
audrone.nugaraite@ij.vu.lt
 
Konferencijos programą parengė (the programme prepared by):
Prof. habil. dr. Domas Kaunas, Doc. dr. Audronė Nugaraitė
Į anglų kalbą vertė (translated to English by):
Doc. dr. Elena Macevičiūtė
Spaudos draudimas ir atgavimas iš šimtmečio perspektyvos
 
Domas Kaunas, organizacinio komiteto pirmininkas
 
Lietuvai 1904 m. gegužės 7–oji yra politinės pergalės diena, ženklinanti etapinį lietuvių tautos įvykį ir paskatą modernios valstybės vizijos brandai. Lietuviai keturiasdešimt metų trukusioje kovoje apgynė pačią svarbiausią tautos gyvybingumo, raiškos ir kaitos sąlygą–tradicinę rašytinę kalbą ir rašmenis. Šimtmečio sukaktis yra svarbi dingstis iš naujo, galbūt kiek kitaip, XXI amžiaus žvilgsniu įvertinti spaudos draudimą kaip istorinį reiškinį. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo sudaryta sukakties minėjimo komisija, 2004–ieji paskelbti Kalbos ir knygos metais, parengta išsami darbų programa ir iš valstybės biudžeto skirtos lėšos jos įgyvendinimui. Lietuvos pastangos susilaukė ir tarptautinio pritarimo bei paramos. Spaudos atgavimo sukaktį kaip svarbią pasaulio kultūros datą pažymi UNESCO.
Raštas ir rašmenys yra bet kurios tautos gyvasties sąlyga. Tautoms, kurios pačios nesukūrė savo rašmenų, įvedimas svetimųjų neabejotinai turėjo didelę politinę ir kultūrinę reikšmę. Tai suteikė galimybę etninių bendrijų brendimui, savimonės ugdymui ir tapatumo išlaikymui. Taip iš kitų kultūrų atnešti rašmenys padėjo išlikti Amerikos indėnams, Afrikos gentims, Šiaurės gyventojams. Rašmenys yra priemonė sumoderninti valstybę. Turkijos prezidentas Atatiurkas 1928 m. vietoje arabiško raidyno įvedė lotyniškąjį ir šis žingsnis laikomas šalies intelektualine revoliucija. Mums vargiai įkandamais hieroglifais rašo japonai. Tačiau ar jie būtų dar labiau pažengę, jei rašytų taip kaip rašo europiečiai arba amerikiečiai? Turkijos pavyzdžiu sekusios Vidurinės Azijos tautos pateko į politinę karuselę. Jų arabiškąjį raidyną keitė lotyniškasis, šį–kirilika. Maskvoje sumanyta reforma rėmėsi 3 argumentais: 1) šių šalių žmonės originale galės skaityti Puškiną ir Leniną, 2) viena abėcėlė palengvins vaikų mokymą, 3) patys čiabuviai ,,prašo“ jų rašmenis keisti į rusiškuosius. Tadžikų ir uzbekų kultūrų praradimų kainą sunku įvertinti.
Carinės Rusijos 1864 m. neteisėtai įvestas lietuviškos spaudos draudimas rėmėsi keliais didžiaimperinės valstybės siekiais: 1) tai buvo bausmė už 1863 m. sukilimą, 2) po pralaimėto Krymo karo Rusija gerai suvokė taip vadinamojo Šiaurės Vakarų krašto strateginę reikšmę varžytinėse su Vakarų konkurentais, todėl stengėsi jį įsisavinti kariniu, ekonominiu ir ideologiniu atžvilgiu, 3) siekta nukreipti lietuvių tautinės raidos vyksmą, gerai suvokus, kad pirmiausia reikia atimti jų savigynos galimybes. Dėl to draudė ne tik lotyniškąjį (ką uoliai pabrėžiame), bet ir gotiškąjį raidyną, o viešose vietose kabino lenteles su perspėjimu: Govoritj po litovski strogo vospreščiajetsia. Imperija žinojo ką daro. Ji norėjo atimti svarbiausią tautos atspirtį: istorinę tradiciją, mintyjimo būdą ir komunikacijos instrumentą.
Dėl to, kodėl imperijai planas neišdegė, paskelbta svarių įrodymų ir teorijų. Apibendrindami teigiame: kovą laimėjo knygnešys. Istorikas Vytautas Merkys nustatė vien už draudžiamų knygų gabenimą baustų 3200 knygnešių pavardes, ką tik išleistame biografijų žodyne jų aprašyta dvigubai daugiau, tačiau turime teisę teigti dar drąsiau: knygas nešė ir skleidė pusė Lietuvos žmonių. Mes kilome, ėjome, atsitiesėme ir laimėjome. Įgijome kietą odą. Ji pravertė net per antrąją imperijos okupaciją–sovietmečiu. Būta ir pralaimėjimų. Per keturiasdešimt varžymo metų išleidome apie 2000 knygų ir knygelių, latviai per tą patį laiką–daugiau, mes į gimtąją kalbą vertėme Schmido ašaringąją Genovaitę, latviai–Goethes poeziją.
Spaudos draudimo istorija geriausiai atskleista politiniu ir pasipriešinimo kovos, galima sakyti, herojiniu požiūriu. Tačiau nepakankamai įvertintas ekonomikos, imperijos vidaus ir tarptautinės padėties poveikis įvykių raidai. Dėl spaudos varžymo Rusijos iždas skaičiavo nuostolius, kita vertus, daug knygnešių iš savo pavojingo užsiėmimo rentė gryčią, Prūsuose pirko vokišką plūgą ir javų kertamąją, o nuėmęs derlių į mokslus siuntė du sūnus: vieną–į kunigų seminariją, kitą–į universitetą. Permainas pranašavo 1904 m. situacija. Tą akimirką, kai Peterburgas braukė plunksną ant įsako apie draudimo panaikinimą, Rusija sėdėjo ant parako statinės. Politinis sprendimas jai katastrofos nenutolino, tačiau patys lietuviai jį suvokė kaip savo pačių neišvengiamą laimėjimą ir paskatą 1905 m. Vilniaus seimui.
Europos akyse 1904 m. pergalė lietuviams pelnė savarankiškos kultūros ir politinės tautos pripažinimą. Ji teikė pasitikėjimo ir skatino antrajam, 1918 m. žingsniui. Iš tos pergalės gauta ir įvairių kitų gerų potyrių. Pasipriešinimo metai leido pajusti, kad priešas ir priešo tauta–ne tas pat. Draudžiamosios spaudos leidyba suartino abi–Didžiąją ir Mažąją–Lietuvas. Bendrumo įvaizdžiu tapo Tilžė ir knyga iki paprastumo sufalsifikuotais leidimo duomenimis–kontrafakcija. Ši pergalė net šiandien atliepia tarptautinių santykių nuotaikai. Vienoms šalims ji yra svarbus civilizacijos įvykis, kitoms–priežastis prarasti atmintį ir nuovoką.
Per iškilmingą gegužės 7–osios Seimo posėdį, skirtą lietuviškos spaudos atgavimo 100–mečiui paminėti, nuskambėjo tokie UNESCO generalinio direktoriaus Koichiro Matsuura sveikinimo žodžiai: aš nuoširdžiai džiaugiuosi ir jaučiuosi pagerbtas, galėdamas simboliškai dalyvauti jūsų iškilmingame posėdyje apie raštą, kalbą ir unikalią kultūrą, liudijančią apie tautą, kuri sugebėjo per amžius išsaugoti savo vaidmenį ir vietą pasaulio kultūrų mozaikoje. [...] Linkiu, kad jūsų iškilminga ceremonija taptų nauja laisvės ir dialogo pradžia. Kelio, kuris yra gyvybinė gražios ir ilgos jūsų istorijos ašis. Nė kiek neabejojame, kad po tokiu dokumentu nesvyruodamas pasirašytų Jurgis Bielinis ir trimis kryželiais paženklintų bet kuris kitas pačio menkiausio rašto knygnešys.