Alma Braziūnienė, VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja,
M. Mažvydo bibliofilų klubo narė

 

 

Dabartinis Vilniaus M. Mažvydo bibliofilų klubas save kildina iš dar sovietmečiu gyvavusio M. Mažvydo knygos mylėtojų klubo. Jis anais laikais buvęs kone disidentizmo židinys. Tuomet 5-ajame Vilniaus, o vėliau „Versmės“ centriniame knygyne, daugiausia Romo Šalūgos iniciatyva, rinkdavosi tie, kuriems nesvetimos buvo ne tik bibliofilinės, bet ir patriotinės idejos. Todėl greitai su tokiu „nacionalizmo lizdu“ buvo susidorota. Vėliau tuos pačius bendraminčius bendrai veiklai subūrė Česlovas Kudaba. Jo vadovaujamas klubas, glaudęsis Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, buvo daugiausia švietėjiškas, garsėjo įdomiomis kelionėmis ir žygiais bei labai lankomais renginiais, kur būdavo reiškiamos
gana drąsios idejos.

Atgimimo laikotarpiu klubų veikla pritilo, bet 1993 m. Domas Kaunas bei kiti bendraminčiai sumanė sukurti naują, bibliofilijos kryptį atitinkantį klubą, kuris tęstų ir geriausias M. Mažvydo klubo tradicijas. Oficiali klubo gimimo diena - 1993 m. lapkričio trečioji. Tada ir buvo nutarta, kad Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį rinksis knygos žmonės: universiteto dėstytojai, profesūra, bibliotekininkai, kitų profesijų specialistai, visi, kuriems bibliofilija (tikrąja ir plačiąja prasme) - jų gyvenimo būdas. Buvo išrinkta klubo taryba, parengti ir įregistruoti klubo įstatai. Vilniaus M. Mažvydo bibliofilų klubas pradėjo savo gyvenimą.

Per šiuos praejusius šešerius veiklos metus klubas turėjo išsirinkęs tris pirmininkus: profesorius D. Kaunas vadovavo net ketvertą metų (bet ne iš eilės), po metus - kultūros istorikas Dainius Junevičius ir Vilniaus universiteto docentė Genovaitė Raguotienė. Jų vadovavimo stilius iš esmės nesiskyrė: klubo žmonės rinkdavosi klausytis pranešimų įvairiomis bibliofilijos, knygotyros, kultūros istorijos temomis, rengė ekskursijas, šiek tiek keliavo patys.

Įsimintini buvo susitikimai su tokiomis asmenybėmis, kaip Kaziu Bradūnu, Vincu Trumpa, Kaziu Varneliu (lankytasi ir jo namuose-muziejuje). Buvo stengiamasi nepraleisti nepaminėtų svarbesnių kultūros įvykių, jubiliejų, sakysim, kartu su „Aidijos“ choru gražiai pagerbtas pirmosios lietuviškos knygos jubiliejus. Vienas iš susirinkimų buvo skirtas laikraščio „Vienybė lietuvninkų“ įkūrimo 110-osioms metinėms.

Martyno Mažvydo bibliofilų klubo susirinkimas Vilniaus universiteto P. Smuglevičiaus salėje,  2001 m. gruodžio mėn. 5 d. Iš kairės: Martyno Mažvydo bibliofilų klubo pirmininkas Domas Kaunas ir S. Daukanto bibliofilų klubo pirmininkas Gintautas Černeckis. Gintauto Černeckio nuotrauka. Nuotrauka iš S. Daukanto bibliofilų klubo archyvo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Klubo susirinkimuose buvo prisiminti atskiri bibliofilai, turėję vertingas bibliotekas (tarkim, Petras Matkevičius), taip pat paminėti jau Anapilin išėję klubo nariai Dalia Gargasaitė, Levas Vladimirovas. Buvo pristatomos naujai pasirodžiusios knygotyros ir kitos aktualios knygos, kviečiami tų knygų autoriai, parengėjai ir kt. Įsiminė dar 1995 m. Leono Gudaičio parengtos knygos „Tadas Lomsargis“ pristatymas, Genovaitės Raguotienės knygų „Spaudą atgavus“ (1997) ir “Žodžiai apie knygą“ (1999), Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus gatvių istorijos“ (1998), Viliaus Užtupo „Lietuvos spaustuvės“ (1999) pristatymai. Kartais klubo susirinkimai būdavo skirti ir dar tik pasirodysiančiai knygai. Taip buvo anonsuotas leidinys „Mūsų elementoriai“ (dalyvavo knygos parengėjos M. Karčiauskienė, A. Rabačiauskaitė, I. Korsakaitė).

Domėtasi dabartinės knygų leidybos reikalais: vyko susitikimai su „Baltų lankų“ leidyklos direktoriumi Saulium Žuku, „Alma littera“ redaktoriumi koordinatoriumi Broniumi Kurkuliu, kalbėta knygos meno temomis (pranešimus skaitė Ingrida Korsakaitė, Kęstutis Vasiliūnas, Jolita Liškevičienė).
Atskiras susirinkimas buvo skirtas katalikų knygos leidybai. Jame prisiminta katalikų knygų leidybos istorija ir aptarta dabartinė situacija. Svečiavosi vyskupas Jonas Boruta ir bibliofilas Domas Akstinas iš Kauno. Labai įdomus ir tikrai aktualus buvo susirinkimas „Meninė knygrišystė Lietuvoje“ (1999 rugsėjis). Jame dalyvavo žinomas knygrišystės meistras Ferdinandas Saladžius ir „Vagos“ leidyklos direktorius Arturas Mickevičius. Aptarta knygų autorinio (rankinio) įrišimo padėtis Lietuvoje, pasigrožėta puikiais F. Saladžiaus darbais.

Būta susirinkimų aktualiomis, diskusinėmis temomis, tokiomis kaip „Asmeninių bibliotekų likimas“ (pagrindinį pranešimą rengė Vilniaus universiteto bibliotekos, turinčios labai daug asmeninių knygų kolekcijų, direktorė Birutė Butkevičienė) arba „Vagystės iš bibliotekų“ (apie vagystes iš didžiųjų Lietuvos mokslinių bibliotekų pasakojo Dainius Junevičius).

Kadangi klubo žmonės daugiausia yra įvairių knygotyros sričių specialistai, patyrę bibliofilai, didžiumą pranešimų rengiame patys, tų pranešimų temas, pažindami vieni kitus, vieni kitiems ir pasiūlom, drauge aptariam. Taip apie lietuvių išeivių knygą yra pasakojęs Remigįjus Misiūnas, apie garsiąją XVII a. Sapiegų biblioteką ir senąsias autografuotas knygas - šių eilučių autorė, apie lietuviškas knygas Britų bibliotekoje - Aušra Navickienė. Dalijamasi ir savų asmeninių bibliotekų komplektavimo, tvarkymo patirtimi. Savo asmenines bibliotekas susirinkimuose gražiai jau yra pristatę klubo nariai Vacys Milius, I. Korsakaitė, Gintautas Trumpis ir kiti.

Jei klubo nariai lankės užsienyje ar šiaip kokioje nors įdomioje komandiruotėje, ir kelionė buvo susijusi su knyga ar bibliotekomis, paprastai dalijamasi įspūdžiais. Taip iš D. Kauno sužinojome apie Švedijos antikvariatus, didžiąsias JAV bibliotekas, Volfenbiutelio biblioteką Vokietijoje, iš Aušros Navickienės - apie Upsalos universiteto biblioteką, iš šių eilučių autorės - apie lituanika turtingą Tomo
Niewodniczanskio asmeninę biblioteką Bitburge.

Kaip matyti, daugiausia „dirbam“ prie stalo, vieni kitiems pasakojam, vieni kitų
klausomės. Kartais ir patys prasitariam, jog gal daugiau reikėtų kartu pakeliauti, pasižmonėti, bet ne visada tokius planus lengva įgyvendinti. Vis dėlto, kaip pirma užsiminta, šiek tiek ekskursuojam. Aplankyta buvusi pogrindinė Vytauto Andziulio spaustuvė, Kauno technologijos universiteto Retų spaudinių skyrius, naujasis V. Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje. „Išvažiuojamieji“ susirinkimai yra vykę JAV kultūros centro bibliotekoje, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje, Bibliografijos ir knygotyros centre.

Visa, kas čia paminėta, tarytum ataskaita… Atsiskaitinėti neketinau, tik norėjosi parodyti, kad klubas gyvas. Tiesa, veikia jis gal kiek ir akademiškai, bet tokį jo pokrypį pasirinko patys klubo žmonės.
Jie per tuos metus suartėjo, susigyveno, įprato kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį nepamiršti užsukti į P. Smuglevičiaus salę. Visus (formaliai - 30 narių, šiaip kaskart susirenkame apie 20) suvienijo domėjimasis knyga. Klubas jau turi savo veidą. Dabar gal labiausiai norėtųsi tikėtis ir siekti - glaudžiau ir gyviau bendradarbiauti su bendraminčiais kituose Lietuvos miestuose bei rajonuose, gal ir užsienyje. Juk bibliofilų judėjimas Lietuvoje kaskart vis labiau įsibėgėja.