Teresė Goesytė
gimė 1853 m. lapkričio mėnesį Joniškio miestelyje, Šiaulių
apskrityje, turtingoj bajorų šeimoje. Dar būdama labai jauna,
persikėlė gyventi į tėvų pirktą Medvilionių dvarą. Sunkiais
kovos už lietuvybę laikais šis dvaras buvo tikrojo lietuviškumo ir
tautinės dvasios visoje plačioje apylinkei centras ir židinys.
T. Geosytei nebuvo lemta mokytis
mokykloje, tačiau nuo pat mažens ji mėgo knygas ir mokslą, visą
laisvą nuo ūkiškų darbų laiką skirdavo mokymuisi. Ji buvo visų
neturtingųjų užtarėja ir apylinkės vargšų šelpėja. Tam, kad
apylinkės žmonės turėtų kur mokyti savo vaikus, T. Geosytė dar
keliolika metų prieš lietuviškos spaudos atgavimą savo erdviuose
namuose įsteigė slaptą mokyklą, kurioje beveik dvidešimt metų pati
mokytojavo, skiepydama savo auklėtiniams tėvynės meilę, pagarbą
gimtajai kalbai. Švietimo darbui aukojo visas savo santaupas,
šeimynines brangenybes, jėgas ir asmeninę laimę.
Spaudos draudimo laikais Medvilioniai buvo
saugi ir talpi slaptavietė lietuviškoms knygoms, kurios iš čia
patekdavo pas apylinkės kaimo žmones. Visiems šiems darbams vadovavo
T. Geosytė. Per vieną anų laikų studentijos ir inteligentijos
suvažiavimą, įvykusį 1901 m. Medvilionių erdviame svečių
kambaryje, buvo parodytas ir vienas pirmųjų slaptų lietuviškų
vaidinimų [1].
Išnašos:
1. Buvo vaidinama Žemaitės ir G.
Petkevičaitės komedija „Velnias spąstuose”. Tai galėjo įvykti
ne anksčiau kaip 1902 - aisiais metais
