- Vyriausioji spaudos reikalų valdyba
sužinojo, kad Šiaurės vakarų krašte pastaruoju metu nepaprastai
smarkiai išsivystė prekyba užsienyje išspausdintomis
lotynišku-lenkišku šriftu knygomis ir brošiūromis lietuvių ir
žemaičių kalbomis. Šitie leidiniai įvežami į Rusiją
kontrabandos keliu ir turi visas žymes tų leidinių, kurie buvo
spausdinami Vilniaus spaustuvėse anksčiau (ligi 1865 metų) su
išankstiniu cenzūros leidimu. Dalis įvežamų knygų, žinoma,
sulaikomos įvežant, ką rodo teisminės bylos, dažniausiai
kylančios Suvalkų apygardos teisme, bet didesnioji tokių leidinių
dalis pasiekia paskyrimo vietą nekliudomai.
- P. vidaus reikalų ministras,
pranešęs, kas anksčiau išdėstyta, prašo p. generalgubernatorių
išleisti potvarkį, kad būtų griežčiau sekami asmenys,
prekiaujantys spaudos kūriniais ir gavusieji tam teisę iš vietinės
vyresnybės, o daugiausia tie iš jų, kurie verčiasi
išnešiojamąja knygų prekyba.
- O dėl to, kad valdininkams,
prižiūrintiems prekybą knygomis, ir vietos cenzoriui labai dažnai
sunku nustatyti, ar tikrai viena ar kita knyga yra leista cenzūros,
ar tai užsienyje išleista kontrafakcija, valstybės sekretorius
Makovas mano, jog reikia paaiškinti, kad visus užsienio leidinius
lietuvių kalba, peržiūrėtus Vyriausiosios valdybos spaudos
reikalams, lengva atskirti nuo išspausdintų ligi 1865 metų
Rusijoje: pirma, savo išore ir, antra, įvairiomis klaidomis
cenzūros leidimo formuluotėje. Taip, pavyzdžiui, knygoje „Iszguldymas
litanios loretanskos“ cenzūros leidimo tekste vietoj „Vilno, 2
fevralia 1863 goda“ išspausdinta „Vilno 2 dnia m-ca fevralia 1863
g.“, knygoje „Tamosziaus A. Kempio. Apie sekima Jezaus Christaus,
Vilniuje 1861“ cenzūros aprobavimo formulė išdėstyta taip, kaip
ji buvo nustatyta tiktai 1863 metais, ir pagaliau brošiūroje „Eysa
mociba del mazu bernu“ pažymėta, jog cenzūros leidimas duotas
1857 metais, o brošiūros spausdinimo metai pažymėti 1875 m., t. y.
18 metų po cenzūros leidimo.
- Jeigu vietos vyresnybei būtų sunku
nustatyti leistinas ar neleistinas vienas ar kitas leidinys, tai
vidaus reikalų ministras prašo apie visas tokias abejones
pranešinėti į Vyriausiąją valdybą spaudos reikalams, kuri ir
duos atitinkamą paaiškinimą.
- Gavęs šiuo klausimu generaladjutanto
Albedinskio balandžio 29 d. pasiūlymą Nr. 451 ir pranešdamas apie
tai jūsų prakilnybei, papildydamas savo 1877 metų balandžio 16 d.
raštą Nr. 1844, turiu garbę nuolankiausiai prašyti jus, gerbiamas
pone, griežtai sekti, kad būtų teisingai prekiaujama spaudos
kūriniais, taip pat, kad Vilniaus m. neplistų užsienyje išleistos
kontrafakcijos, o sunkumų atvejais kreiptis pas mane su pranešimu.
-
- Gubernatorius Steblinas-Kamenskis
