- Lietuviams, esantiems po
Maskolijos valdžia, uždrausta yra spauda lietuviškų knygų ir
laikraščių (…). Beje, maskoliai siūlo lietuviškiems raštams
savo „graždanką“ (t. y. maskoliškas litaras). Jie patys žino,
kad jų litaros negražios, labai nesveikos akims ir visai netinka
lietuviškiems raštams. Vienok siūlo jas, nes žino, kad įbrukus
mums „graždanką“, kur kas lengviau būtų įbrukti maskolystę
ir provoslaviją. Dėl to gi, broliai, saugokitės tų litarų kaip
didžiausio pikto! nė patys neimkite, nė vaikams neduokite brukamų
dabar lietuviškų knygų su maskoliškomis litaromis. Naikinkite
tokias knygas, kur tik prigriebsite! Neklausykite tame dalyke
prikalbėjimų arba gasdinimų vyriausybės, neklausykite kaimo
mokintojų, nes jie siūlo tas knygas dėl to, kad tikisi už tai nuo
savo vyriausybės didesnės algos ir dovanų.
- Už ką gi pasiekė mus tokia
nelaimė? Rodosi, niekuomet nenusikaltome prieš Maskoliją. Maišto
nekėlėme. Mokesčius mokame. Stipriausi mūsų vyrai tarnauja
kariuomenėje ir lieja kraują už Maskoliją. Už ką gi maskoliai
užgina mums lietuviškus raštus ir neduoda apsišviesti? Kam
persekioja ir kankina mus už skaitymą mūs raštų? Už ką gadina
doriškai mūs žmones, papirkdami juos ir versdami į išdavikus-judošius?
Kam gi ant galo valdžia, šitaip neteisingai skriausdama mus, daro
iš mūs tyčia sau priešininkus, kad galėtų paskui mus kankinti? (…)
Broliai! Mūs pusėje teisybė, mūs pusėje ir išlaimėjimas -
tiktai laikykimės tvirtai!
