Mikalojus Akelaitis. M.
Valančiaus, S. Daukanto bendražygis, vienas iš 1863 m. sukilimo
vadų. Gimė 1829 m. gruodžio 5 d. Marijampolės valsčiuje, mirė
1887 m. rugsėjo 26 d. Paryžiuje. 1858 m. leidinyje „Teka
Wilenska” vienas pirmųjų iškėlė mintį, kad reikia pradėti
leisti lietuviškus laikraščius. Nuo 1858 m. vasario mėn. kartu
su S. Daukantu gyveno Svirlaukyje pas Petrą Smuglevičių ir
aktyviai bendradarbiavo tuometinėje spaudoje, pasirašinėdamas įvairiais
slapyvardžiais. Rinko tautosaką, medžiagą lietuvių kalbos žodynui,
gramatikai ir kt. Kelių lietuviškų šviečiamojo, religinio pobūdžio
knygelių autorius. Kurį laiką gyveno Rietave pas Oginskius, ir rūpinosi
spaustuvės steigimo, lietuviškų knygų leidybos centro įkūrimu
Rietave. Jo paragintas Žemaičių vyskupas M. Valančius prašė
rusų valdžios, kad leistų spausdinti blaivybei reikalams Žemaitijoje
propaguoti skirtą laikraštį (leidimas nebuvo gautas). 1861 m. įsitraukė
į slaptą sąjūdį, kuris ruošė 1863 m. sukilimą. Buvo
persekiojamas policijos. Kurį laiką gyveno Prancūzijoje. 1863 m.
, prasidėjus sukilimui, slapta grįžo į Lietuvą ir buvo
paskirtas Augustavo (Užnemunės) vaivadijos civiliniu sukilimo
komisaru. Jis organizavo sukilėlių būrius, tiekė sukilėliams
ginklus, maistą, literatūrą. Spėjama, kad M. Akelaitis į
lietuvių kalbą išvertė 1863 m. sausio 22 d. sukilimo manifestą.
1864 m. pasiraukė į Prūsus, čia buvo nuteistas, tačiau iš
teismo salės pabėgo ir išvyko gyventi į Prancūziją. Čia sukūrė
šeimą, tačiau ir toliau dirbo Lietuvai - iki pat mirties vadovavo
Paryžiuje veikusiai „Želmens” draugijai. Mirdamas visą savo
archyvą užrašė Krokuvos universitetui. Po mirties išspausdinta
nemažai jo darbų, iš kurių savo verte labiausiai išsiskiria
„Gramatyka j kęzyka litewskiego”.
Tekstas parengtas ŽKD IKC
