2001 m. „Žemaičių žemės“ žurnale pradėti
spausdinti iškiliausių žemaičių sąrašai: rašytojų, literatūrologų,
knygų leidėjų, kino ir teatro kūrėjų, dailininkų, muziejininkų,
krašto tyrinėtojų, mokslininkų, valstybės ir visuomenės veikėjų.
Šis sąvadas patraukė daugelio skaitytojų dėmesį. Gauname nemažai
laiškų, kuriuose prašoma paskelbti naujų žinių apie Žemaitijai
daug kuo nusipelniusius, šį kraštą garsinusius iškilius žmones,
papildyti minėtus sąrašus.
- Daugelį metų redakcija palaiko ryšį su JAV
gyvenančiu Vytautu Jonu Šliūpu, gydytojo, aušrininko, visuomenės
veikėjo, buvusio Palangos burmistro Jono Šliūpo sūnumi. Vytautas
Jonas Šliūpas 1930 m. gimė Palangoje. Daugelį metų gyvendamas užsienyje,
Žemaitijos neužmiršo, itin dažnai čia lankosi po Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo. Publikacijoje - svarbiausios žinios apie
iškiliausius Šliūpų giminės atstovus, kurie, anot Vytauto Jono Šliūpo,
gimė Žemaičių žemėje ir žemaičiais visą gyvenimą buvo, daug
kuo nusipelnė Lietuvai ir jos kultūrai. Tekstas parengtas pagal
Vytauto Jono Šliūpo pateiktą informacinę medžiagą.
- Yra žinoma, kad Šliūpų šeimos archyve (sudegė
XIX a. pabaigoje) buvo minima, kad XV a. dabartinių Šliūpų pro...
pro... pro... prosenelis Šliūpas skundėsi Lietuvos Didžiajam
kunigaikščiui Vytautui dėl žemės ir bylą prieš kaimyną laimėjo.
Eidamas Tytuvėnų giria Šliūpas nugalabijo jį užpuolusį
razbaininką, kurio darže rado daug užsiūtų „raudonųjų“.
Taip Šliūpai praturtėjo, tapo dvarponiais. Visas geras nuėjo
perniek, kai vieną iš Šliūpų - Hyeronimą - paviliojo kortos ir
pinigai. Turtai buvo pragerti ir pralošti. Po to Šliūpai persikėlė
gyventi į Moniušių girias ir ten gana vargingai gyveno.
- Lietuvos valstybiniame archyve saugomi
dokumentai, pagal kuriuos sudarytas Jono Šliūpo šeimos medis. Jis
pradedamas Jurgiu Šliūpu (gimimo liudijime lenkiškai įrašyta
Jerzy Szlupas). Jurgis Šliūpas gyveno Moniušiuose, turėjo 5 vaikus
(Praną, Rozaliją, Juozapatą Šliupavičių, Juozą ir Veroniką.
-
- Juozas Šliūpas (Jozef
Szlupas)
-
- Jurgio Šliūpo sūnus. Gimė jis 1760 m. Moniušiuose.
Žmona Liucija Aleknaitė buvo gimusi 1765 m. Jiedu turėjo 10 vaikų
(Jokūbą, Barborą, Praną, Leonorą, Gaudentijų Mikalojų Šliupavičių,
Joną Šliūpavičių, Kunigundą Eleną, Bonaventūrą Šliūpavičių,
Agnietę Veroniką ir Oną).
-
- Jonas Šliūpavičius
(Joannem Szlupowicz)
-
- Juozo Šliūpo sūnus. Gimė 1795 m. Rakandžiuose.
Žmona Ieva Rimdeikytė (1796-1846). Turėjo 6 vaikus (Aloyzą Šliūpą-Šliūpavičių,
Roką Steponą, Stanislovą, Feliksą Pijų, Anelę, Uršulę, Brigitą).
-
- Aloyzas Šliūpas
-
- Gimė apie 1822 m. Šiaulių apskrities Gruzdžių
valsčiaus Rakandžių kaime. Kunigas, aukščiau paminėto Jono Šliūpavičiaus
sūnus. Buvo baigęs Kražių mokyklą. Dirbo raštininku dvaruose
kaip akcyzės valdininkas. Čia jis sulenkėjo, pakeitė pavardę į
Šliūpavičia. Kurį laiką nesuprato lietuvių tautinio atgimimo judėjimo
esmės.
- 1857 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją
ir apie 1860 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus buvo įšventintas į
kunigus. Dirbo Alūkstos vikaru, Paliepių ir Pernaravos klebonu, buvo
Tirkšlių altarista. Nuo 1866 m. pas jį gyveno brolio vaikai -
Stanislovas, Rokas, Jonas Šliūpai. Jis padėjo broliui juos išleisti
į mokslą.
- Žinoma, kad lietuviškai buvo parašęs apie
1000 pamokslų.
- Už lietuviškų knygų platinimą rusų žandarai
A. Šliūpą buvo suėmę.
- Mirė 1912 m. rugsėjo 18 d. palaidotas Tirkšlių
kapinėse.
-
- Rokas Steponas Šliūpavičius
(vėliau - Šliūpas)
-
- Lotyniškuose dokumentuose rašoma Rochus
Stephanus Szlupovicz, rusiškuose - Roch Šliupas. Gimė 1824 m. rugpjūčio
3 d. Rakandžiuose, mirė 1893 m. spalio 22 d. Auksučiuose.
Palaidotas Šiupylių senosios bažnyčios kieme. Jo žmona buvo Ona
Vaitkutė (1835-1922). Palaidota Kauno kapinėse (dabar - miesto
parkas).
- Rokas ir Ona buvo ūkininkai, nelankę jokių
mokyklų, tačiau skaityti mokėjo ir vaikus leido į aukštuosius
mokslus. Roką valsčiaus žmonės rinko teisėju. Jis garsėjo savo sąžiningumu
- neėmė nei kyšių, nei magaryčių, laikėsi vyskupo Motiejaus
Valančiaus parėdymų. Buvo sodžiaus bažnyčios dešimtininkas. Jų
sodybos niekada neaplenkdavo po apylinkę kalėdodami kunigai.
-
- Stanislovas Šliūpas
-
- Gimė 1858 m. Šiaulių apskrities Gruzdžių
valsčiaus Rakandžių kaime, tragiškai žuvo 1911 m. kovo 12 d.
Papilės valsčiaus Auksučių viensėdyje. Teisininkas,
tautosakininkas, aušrininkas, aušrininko Jono Šliūpo brolis. Mokėsi
Šiaulių gimnazijoje, studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje, tačiau
jos nebaigė ir grįžo į gimtinę ūkininkauti. 1883 m. įstojo į
Petrapilio universitetą, kuriame studijavo teisę. „Aušrą“ ir
kitus lietuviškus leidinius platino, knygnešius organizavo ūkininkaudamas
Rakandžiuose. Nuo 1884 m. buvo „Aušros“ bendradarbis.
Studijuodamas Petrapilyje bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Dalis
jo surinktos tautosakos saugoma Čikagos seserų kazimėriečių
bibliotekoje Čikagoje.
-
- Jonas Šliūpas
-
- Roko Stepono Šliūpo sūnus. Gimė 1861 m. kovo
6 d. (pagal senąjį kalendorių - vasario 23 d.) Šiaulių apskrities
Gruzdžių valsčiaus Rakandžių kaime ūkininkų šeimoje.
Gydytojas, visuomenės veikėjas, publicistas, aušrininkas,
liberalas.
- Nuo 1870 m. kartu su broliu Stanislovu gyveno pas
dėdę Aloyzą Paliepiuose (Betygalos filijoje), ruošėsi mokslui
gimnazijoje. 1873-1880 m. mokėsi Mintaujos vokiečių gimnazijoje,
per vasaras atvykdavo pas dėdę į Pernaravą. Gimnaziją baigė gavęs
kolegijos registratoriaus rangą. Mokė barono Hakn vaikus. Studijavo
filologiją ir teisę Maskvos (1880-1882), gamtos mokslus - Petrapilio
(1882) universitetuose. Buvo suimtas ir su kitais studentais 3 mėnesius
kalintas Kryžių (rusiškai - Krestu) kalėjime. Tuo metu jis sunkiai
susirgo, tai ištrėmė ne į Sibirą, o į Kauno guberniją. Čia jam
buvo leista gyventi tėviškėje prižiūrint vietos policijai. 1883
m. mokė grafo V. Zubovo vaikus. Pasinaudojęs brolio Stanislovo pasu,
slaptai perėjo Prūsų sieną ir nuvyko į Šveicariją, kur,
prisidengęs Richterio pavarde, norėjo toliau studijuoti. Negavęs
studijoms reikalingų lėšų, išvyko į Bitėnus, kur ėmė
redaguoti be redaktoriaus tuo metu (1883 m.) likusį „Aušros” žurnalą
(renkant leidiniui vardą buvo daug diskutuojama, o paliktas J. Šliūpo
pasiūlytasis - „Aušra“. Už darbą leidinyje rusų ir vokiečių
valdžia J. Šliūpą persekiojo, todėl Bitėnus jis turėjo palikti.
Kurį laiką slapta gyveno Lietuvoje, vėliau - Varšuvoje (ten
gyvendamas gubernatoriui Hurkai įteikė memorandumą dėl lietuviškos
spaudos leidimo) ir Mintaujoje. Iš Palangos per Klaipėdą slapta
pasitraukė į Hamburgą, o iš čia pateko į JAV, kur gyveno
1884-1919 metais.
- 1885 m. į JAV atvykus sužadėtinei L.
Malinauskaitei, susituokė. Su ja turėjo 3 vaikus (Aldoną, Keistutį
ir Hypatiją). 1889-1891 metais studijavo Mariland’o universitete.
Iki 1917 m. vertėsi gydytojo praktika, daugiausiai Pensilvanijoje.
- Redagavo lietuvių laikraščius ir žurnalus:
1884-1885 m. - „Uniją”, 1885-1889 m. - „Lietuviškajį balsą”,
1892-1893 m. - „Apšvietą”, 1894 m. - „Naują gadynę”,
1910-1915 m. - „Laisvąją mintį”.
- Įsteigė (vienas ir su bendraminčiais) Tilžėje
Apšvietos ir mokslo draugiją (įk. 1883), JAV - Lietuvos mylėtojų
draugystę (įk. 1885), Susivienijimą lietuvių Amerikoje (įk.
1886), Lietuvių mokslo draugystę (įk. 1889), Lietuvių laisvamanių
susivienijimą Amerikoje (įk. 1900), Lietuvių laisvamanių sąjungą
(įk. 1910), Lietuvių laisvamanių federaciją (įk. 1918).
- Aktyviai dalyvavo „Aušros” (įk. 1901)
draugijos veikloje, 1904-1912 metais buvo jos iždininkas. 1904-1905
metais prisidėjo prie Lietuvių socialistų sąjungos JAV sukūrimo,
bet, nesutaręs su kitais lietuviškos veiklos klausimu, greitai
pasitraukė. 1914-1915 metais buvo vienas žymiausių „Sandaros”
politinės
organizacijos veikėjų. 1918-1919 metais organizavo įvairius
komitetus, seimus Lietuvos valstybei remti. Vašingtone, būdamas
lietuviškų organizacijų atstovu, pateikė memorandumą prezidentui
Vilsonui dėl Lietuvos pripažinimo, kurį senatorius H. C. Lodge išspausdino
leidinyje „Congressional Record“.
- 1917 m. per Japoniją kartu su dukra dr. Aldona
Šliūpaite buvo išvykęs į Rusiją (Voronežą) susitikti su
Lietuvos veikėjais ir suderinti JAV lietuvių Lietuvos laisvės siekių.
Tų pačių metų spalio 18-20 dienomis dalyvavo II lietuvių
konferencijoje Stokholme.
- 1919 m. pradžioje Londone pradėjo organizuoti
Lietuvos atstovybę ir iki liepos mėnesio rūpinosi jos veikla. Buvo
Lietuvos delegacijos, vykusios į Paryžiaus taikos konferenciją,
narys.
1919 m. grįžo į Lietuvą. 1919-1920 metais buvo Lietuvos atstovas
Latvijoje ir Estijoje. 1921 m. - Lietuvos banko (Biržuose)
direktorius, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas.
1921-1923 metais - Biržų, Šiaulių gimnazijų mokytojas. Jis -
vienas iš Laisvamanių etinės kultūros draugijos (įk. 1924)
organizatorių ir svarbiausių veikėjų. Įkūrė Šiaulių
„Titnago“ spaustuvę. Prisidėjo prie laikraščio „Šiaulių
naujienos” (1923-1928), „Laisvoji mintis” (1933-1941) leidimo.
1923-1930 metais Kauno universitete dėstė medicinos istoriją;
medicinos (1923), humanitarinių (1925) ir teisės (1939) mokslų garbės
daktaras.
- Į Palangą persikėlė gyventi po to, kai mirus
pirmai žmonai vedė antrą kartą - palangiškę Grasildą Grauslytę.
Su ja turėjo sūnų Vytautą Joną Šliūpą.
- 1933-1936, 1939-1940 ir 1941 metais buvo Palangos
burmistras. 1944 m. iš Palangos pasitraukė.
- 1944 m. lapkričio mėnesį buvo iškviestas į
Berlyną perskaityti per radiją Kreipimąsi į JAV lietuvius, tačiau
nesutiko garbinti tuometinio Vokietijos rėžimo.
- Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne. 1947 m. jo
pelenai pervežti į Tautines lietuvių kapines, esančias netoli Čikagos
(JAV).
- Už nuopelnus Lietuvai Jonas Šliūpas
apdovanotas 1928 m. ir 1936 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio
Gedimino I ir II laipsnio ordinais, 1933 m. - Latvijos Trijų žvaigždžių
ordinu. 1933 m. išleisti du pašto ženklai su jo atvaizdu.
- Yra parašęs istorijos darbų: „Katalikų bažnyčios
veikimas Nepriklausomoje Lietuvoje 1919 iki 1933” (1934),
„Palyginamoji pasaulio religijų istorija” (1936).
- Jis parašė nemažai darbų ir Lietuvos
istorijos bei etnografijos tema: „Lietuvybės praeitė, dabartis ir
ateitis” (1897),” Lietuvių protėviai Mažojoje Azijoje”
(1899), „Lietuvių tauta senovėje ir šiandien” (1904-1905, 2
t.), „Gadynė šlėktos viešpatavimo Lietuvoje (1569-1795 m.)”
(1909), „Mažoji, arba Prūsiškoji Lietuva XIX-ame šimtmetyje”
(1910), „Lietuvių, latvių bei prūsų, arba baltų, ir jų prosenių
mitologija” (1932). Parašė pirmąją lietuvių literatūros
istoriją „Lietuviškieji raštai ir raštinikai” (1890), prisidėjo
prie literatūros mokslo ir estetikos, filosofijos terminų kūrimo.
Parašė medicinos populiarinimo darbų („Higiena” arba
„Sveikatos dėsnių mokslas”, 1928; „Senovės ir viduramžių
istorija”, 1934). Išvertė nemažai L. Buchnerio, J. Spenserio, Dž.
Maikebo, J. Mosto, J. Berio veikalų.
-
- Rokas Šliūpas (rusiškai
Roch Šliūpas ir Roch Šliūpov)
-
- Gimė 1865 m. Šiaulių apskrities Gruzdžių
valsčiaus Rakandžių kaime. Gydytojas, varpininkas, visuomenės veikėjas,
tautosakininkas, aušrininko Jono Šliūpo brolis.
- Baigė Mintaujos gimnaziją (1884). Petrapilio
universitete studijavo biologiją (1889), Maskvos universitete įsigijo
gydytojo specialybę (1893). Dirbo Maskvoje, Karaliaučiuje, o nuo
1895 m. vertėsi gydytojo praktika Ariogaloje. 1900 m. gyveno Kaune. Už
draudžiamos spaudos platinimą buvo suimtas, kalintas ir ištremtas
į Kazanę. Grįžus į Kauną, 1904 m. buvo mobilizuotas į armiją
(išsiųstas į Sibirą), kur kaip gydytojas chirurgas dalyvavo
Mukdeno kautynėse. 1905 m. grįžo į Kauną, 1914 m. vėl
mobilizuotas (kaip pafrontėje nepatikimas), išsiųstas į Rusijos
gilumą, iš kur į Lietuvą sugrįžo 1918 m. Dirbo gydytoju įvairiose
vietose, taip pat ir Žemaičių kunigų seminarijoje. 1922 m.
paskirtas Valstybės gydytojų egzaminų komisijos nariu. Tais metais
jis atliko ir daug kitų atsakingų pareigų. Po 1945 m. persikėlė
gyventi į Garliavą, vertėsi gydytojo praktika.
- Daug dirbo platindamas lietuvišką spaudą,
organizuodamas knygnešius, rinkdamas tautosaką. Į lietuvių tautinį
judėjimą įsijungė dar studijuodamas Petrapilyje. Čia su broliais
Beržanskiais, Spuduliu ir kitais studentais leido ranka rašytą
laikraštį „Žinių nešėja“. 1888 m. bendradarbiavo su V.
Kudirka, M. Jankumi „Varpo“ leidybos srityje. Gyvendamas Kaune
dalyvavo „Dainos“ draugijos veikloje. Vienas iš „Saulės“
draugijos (1907) steigėjų, vienas pirmųjų Lietuvos mokslo
draugijos narių ir „Vilties“ steigėjų. Rūpinosi Kauno krašto
lietuvių tautiniu judėjimu. 1918 m. Valstybės taryba jį paskyrė
Kauno apskrities įgaliotiniu. Iki 1919 m. kovo mėnesio jis Kauno
apylinkėse steigė valsčių savivaldybes. 1919 m. pradžioje kartu
su bendraminčiais įsteigė Lietuvos Raudonąjį Kryžių ir iki 1932
m. buvo jos pirmininkas. Rūpinosi Lietuvos elektrifikacija. Jis -
vienas iš Lietuvos tarpmiestinės elektros bendrovių sąjungos steigėjų
ir vadovybės narių. Turėjo 4 vaikus: Mindaugą, Danutę, Aldoną,
Gražiną.
- Mirė 1959 m. gegužės 26 d. Garliavoje.
-
- Vytautas Jonas Šliūpas
-
- Gimė 1930 m. spalio 24 d. Palangoje. Inžinierius,
visuomenės veikėjas, aušrininko Jono Šliūpo sūnus.
- 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vakarus.
Amerikoje įsikūrė 1947 m., pakvietus čia gyventi jo seseriai dr.
Aldonai Šliūpaitei [gimė 1888 m. Pensilvanijoje, mirė 1980 m.
spalio 28 d. Santa Monikoje (Kalifornija)].
- Mokėsi Palangoje, Tubingene, Nurtingene,
Brukline. Baigė Avon Lake, OH gimnazijoje (1948 m.). Studijavo
matematiką Ohio Wesleyan Universitete, Delaware, OH (1948-1951).
1951-1953 m. mokėsi Ilinojaus technologijos universitete, Čikagoje
baigė statybos inžineriją. 1954 m. magistro laipsniu baigė
hidraulikos mokslus Wisconsino Universitete, Madisone, WI.
- 1954 m. sukūrė šeimą (žmona farmacininkė
Vanda Fabijonavičiūtė, kilusi iš Mažeikių). Turi sūnų Kęstutį
Joną (g. 1957 m. Čikagoje). Marti - Lelija Pažemenaitė, gimusi
Australijoje. Vaikaitis - Viesulas Rokas, gimęs 1995 m.
Kalifornijoje.
- Aktyvus skautas, spaudos bendradarbis, pirmasis
„Lituanus“ žurnalo remti komiteto pirmininkas.
- Nuo 1958 m. dirbo ir gyveno daugelyje Europos,
Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos valstybių, kur buvo statomos
hidroelektrinės, atliekami irigacijos ir drenažo darbai. Nuo 1977 m.
7 metus dirbo Saudo Arabijoje, Artimuosiuose Rytuose. Darbo ir turizmo
reikalais yra aplankęs 126 kraštus. Priklauso daugeliui lietuvių ir
amerikiečių profesionalių organizacijų, tarp jų ir prestižinei
International Commission on Irrigation and Drainage. Dalyvavo
tarptautiniuose kongresuose Bangkoke, New Delhi, Mexico City, Atėnuose,
Varnoje, Maskvoje, Grenoblyje, Stockholme ir kt.
- 1987 m. įsteigė savo tėvo vardu pavadintą
„Aušrininko dr. Jono Šliūpo Archyvą“, kurį, susidarius
palankioms sąlygoms, planuoja perkelti į Lietuvą. 1997 m. kartu su
University of California / Davis profesionalais Lietuvoje pradėjo
kurti žemės ūkio ir miškų ekologinio tvarkymo mokomąjį centrą
Auksučiuose (žiūr. nuotraukas). Tais pačiais metais įkūrė
„Class Action Complaint“, grupę, kuri, padedant Helsinkio
komisijai, turėtų lietuviams talkinti atgaunant jiems vis dar negrąžinamą
nuosavybę Lietuvoje. Šiuo metu gyvena Burlingame, netoli San
Francisco (Kalifornija, JAV). Labai dažnai lankosi Lietuvoje.
Aktyviai dalyvauja Amerikos ir Lietuvos spaudoje.
