Tėvas Jurgis buvo Šiupylių vargonininkas. Motina
svajojo išleisti sūnų į kunigus. Bet kunigu netapo. Vegerių
vargonininkas išmokė vargonuoti. Vargonavo Šiupyliuose, Senojoje
Žagarėje, Žarėnuose, Vegeriuose. Anksti įsitraukė į lietuviškos
spaudos platinimą. Šiam darbui galėjo turėti įtakos ir J.Šliūpas,
kurio gimtinė Rakandžiai yra netoli Šiupylių. Apie tai liudija
J.Šliūpo laiškas A.Merkeliui. Prisidengdamas įvairiais slapyvardžiais
spausdino eilėraščius, daineles ir korespondencijas Aušroje, Varpe,
Unijoje, Lietuviškame balse ir kt. Rinko tautosaką. Nustojus
eiti Aušrai, pradėjo leisti hektografuotą laikraštėlį Dainų
nešėjas (Dajniu Neszejis). Čia surašydavo savo ir draugų eiliuotą
kūrybą. Pirmo numerio išėjo 200 egz. Išleidus antrąjį, uriadnikas
griežtai įspėjo, kad daugiau neleistų. Pats draudžiamos spaudos iš
Prūsijos nenešdavo. Imdavo iš Jurgio Bendiko ir kt. knygnešių. Gavęs
tuoj pat išplatindavo. Knygnešio J.Bielinio paslaugomis naudojosi nuo
1889 pradžios. Bendravo su M.Slančiausku, priklausė tai pačiai Atgajos
draugijai, veikusiai 1889-1895 Žagarės, Gruzdžių, Skaistgirio
apylinkėse. 1895.VII.18 per kratą bute žandarai rado lietuviškų
rankraščių. Vienerius metus (iki 1896.IX.17) taikytas kardomasis
areštas Šiaulių kalėjime. 1896.VIII.31 caro paliepimu 3 metams
ištremtas iš Vakarų krašto. Bausmę atliko Liepojoje. Ten vertėsi
prekyba, toliau tęsė lietuvišką veiklą, organizavo vaidinimus, pats
jiems parašydavo veikalėlių. Platino draudžiamąją spaudą,
atveždavo jos ir į Lietuvą. 1900, prasidėjus L.Vaineikio bylai, buvo
kratytas, apkaltintas draudžiamosios spaudos laikymu. Caro paliepimu
1902.XI.27 ištremtas į Smolenską dvejiems metams. Atlikęs bausmę,
grįžo į Liepoją. Čia, gelbėdamas vieną lietuvį mokinį, vėl pusei
metų pateko į kalėjimą. Per I-jį pasaulinį karą gyveno Voroneže.
Po karo sugrįžo į Šiupylius.
Atmintinos
vietos ir paminklai: gyv. namas Šiupyliuose (1993 pritvirtinta lenta su
užrašu); antkapinis paminklas Šiupylių kapinėse (pastatė Šaulių sąjunga
1935 m.).
Literatūra:
LE(B).-T.2.-P.1187; Merkys V. DLSK.-P.47-48; Merkys
V. KL.-P.259, 260, 262, 263; Merkelis A. Užmirštas
aušrininkas // Lietuvos aidas.-1931.- Nr.292; Adomaitienė Ž. Knygnešys
ir daraktorius Augustinas Baranauskas (1861-1924) // Voruta.-1995.-Kovo
11-17.-Nr.10.-P.6: portr.
Parengta
pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės
knygą ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998
m.