- Antanas Vaitkevičius-Vaitkus gimė
Šeduvos parapijoje apie 1866 m. 1895 m. buvo nužudytas netoli
Radviliškio, Šiaulių apskrityje. Apie A. Vaitkevičių pasakoja jo
žmona Julijona:
- „Mano vyrą nešti knygas paragino
senelis Kuzminskas 1892 m. Radviliškyje. Vyras šį darbą dirbo dvejus
metus. Kuzminsko paragintas, Antanas greit nuvažiavo į paprūsę pas
knygnešį S. Neteckį. Iš jo parvažiavo su knygomis. Jis
susižinodavo su policija ir žandarais, ir jie jam padėdavo. Vienas
žandaras vadinosi Cižikas. Žmonės, ypač ūkininkai, remdavo Antano
darbą, padėdavo jam paslėpti knygas. Škaplierininkai iš pavydo
norėjo mano vyrą įskųsti, bet, pamatę jį bendradarbiaujantį su
uriadniku, atsisakė nedoro savo sumanymo. Policija mus kratė tris
kartus, bet nieko nerado. Knygas jis gabendavo per Kelmę ir Pakapę į
Radviliškį. Sandėlį turėjo pas Svetiką ir Jurgį Tubį. Paskui
išvežiodavo į Šeduvą, Rozalimą, Lygumus, dalį palikdavo pas
Onaitį Gražionių kaime. Knygnešystės darbą varė susidėjęs su
Augustinu Grisaičiu, gyvenančiu Radviliškyje, Šeduvos gatvėje.
Antanas pažinojo kelis knygnešius - Stasį Neteckį, Joną Nendelį,
Joną Zubrį.
- Daugiausia vyras platino „Šaltinį“
ir kitokias maldaknyges, šventųjų gyvenimus, kalendorius,
elementorius, „Dangaus raktą“. Laikraščių pavadinimų
neatsimenu. Aš pati padėdavau jam platinti ir į kaimą nuga benti
knygų. Vaikai, kartą aptikę paslėptų knygų, jas parnešė savo
tėvams - Ūpui ir Svirskiui. Ūpas tas knygas nunešė klebonui, o
Svirskis - uriadnikui, ir dar įskundė mano vyrą. Knygų Antanas
neatgavo ir turėjo išsipirkti“.
- Knygnešys Sakalauskas papasakojo apie
Antano žuvimą:
- „Vaitkus - vardo neatsimenu - iš
Radviliškio imdavo iš manęs knygų ir laikraščių ir veždavo nuo
Baisogalos prekių traukiniu. Aš jį kelis kartus įspėjau, kad
traukiniu nevažiuotų, bet jis sakėsi susipažinęs su konduktorium,
ir viskas būsią slaptai.
- 1895 metų rudenį jis, iš Radviliškio
važiuodamas į Baisogalą ar iš Šiaulių į Radviliškį -
neatsimenu, pasisakęs konduktoriui, kad važiuoja knygų pirkti.
Konduktorius, pamanęs, kad jis turi daug pinigų, nudūrė jį peiliu
ir, išėmęs pinigus, išmetė iš traukinio. Su lavonu iškrito ir
konduktoriaus kepurė. Geležinkelio sargas, radęs lavoną ir
konduktoriaus kepurę, tuojau telefonu paskambino į stotį. Stotyje
žandarai konduktorių suėmė, rado sukruvintus Vaitkaus drabužius ir
peilį. Kas toliau su konduktoriumi buvo, nežinau”.
- Vaitkus užbaigė savo gyvenimą, būdamas
27 ar 28 metų.
