<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    

 

Knygnešys Kazys Barysas

Gimė 1867 m. kovo mėn. 6 (II.22) d. Gudakiemio k., Merkinės a., Varėnos r.  Mirė 1922 m. spalio mėn. 9 d. ten pat. Palaidotas Merkinės kapinėse.

 


Kazys Barysas. Gimė valstiečio šeimoje, tėvai turėjo 10 ha ūkį. Gerai mokėjo lietuviškai ir rusiškai skaityti ir rašyti. Nuo mažens buvo silpnos sveikatos, raišas, vaikščiodavęs su lazdele. 1890 į Merkinės Kazys Barysas. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo parapiją atvykus vikarui K.Jagminui, tuoj pat tampa vienu iš uoliausių jo padėjėjų - draudžiamosios lietuviškos spaudos platintoju Merkinės apylinkėse. Daug draudžiamosios spaudos atveždavo įžymus Suvalkijos knygnešys J.Kancleris. Dalį atvežtų spaudinių su savo vežimu nuveždavo Marcinkonių klebonui. Manoma, kad spaudos gaudavo ir iš Liškiavos knygnešio Petro Šimkonio. Iš pradžių daugiausiai platindavo religinę literatūrą: maldaknyges, giesmynus ir kt. Parapijoje buvo paplitę lenkiškos maldaknygės, iš kurių žmonės skaitė maldas, dažnai gerai nesuprasdami. Vikarui K.Jagminui pasiūlius pradėjo lenkiškas maldaknyges keisti į lietuviškas. Neturtingiems išdalindavo dovanai. Jis ne tik platindavo knygas, bet ir mokė kaimo vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti - daraktoriavo. Susirinkusiems kaimo vyrams paskaitydavo gautą naują lietuvišką laikraštį. Artimiausiais jo bendradarbiais buvo to paties kaimo valstiečiai Jurgis ir Martynas Miliai. Valsčiaus kaimuose buvo nurodyta prie kiekvienos trobos prikalti lentelę su savininko vardu ir pavarde, parašyta rusų kalba. J.Miliui pasiūlius abu pradėjo perrašinėti ir keisti lenteles lietuviškomis. Žandarai įtarė, kad tai jų abiejų darbas. Jau anksčiau jis buvo įtariamas draudžiamosios spaudos platinimu ir skaitymu. Čia dar prisidėjo Merkinės miestelėno lenko J.Mačiulskio skundas. Apkaltinti kurstymu prieš caro valdžią ir uždraustos spaudos platinimu, abu buvo areštuoti ir nuvežti į Trakų kalėjimą. Išlaikyti šešis mėnesius. Kadangi trūko kaltės įrodymų, nesudarius bylos buvo paleisti. Iš Trakų parėjo pėsti. Tai buvusi sunki kelionė raišam, su medine koja žmogui. Knygnešio darbą tęsė ir po K.Jagmino mirties (1896) iki spaudos draudimo panaikinimo.

Literatūra:
LCVA.-F.391.-Ap.8.-B.540.-L.20 [trumpas veiklos aprašymas], tas pats: Stravinskas A. Išsaugokime jų atminimą // Mūsų kraštas.-1994.-Nr.1(4).-P.6; LE(B).-T.4.-P208; Gr[inius] K. Knygnešių karalius (Juozas Kancierius) // Varpas.1924.-P.183; Jeskelevičius J. Kun.K.Jagminas, didysis Merkinės lietuvių žadintojas ir knygnešys //Knygnešys.-T.2.-P.302; Žebrytė J. Merkinės knygnešiai // Merkinė.-V., 1970.-P.83-87; Tekorius V. Pirmasis Merkinės knygnešys [K.Jagminas] // Naujasis dienovidis. 1992.-Spal.30-Lapkr.13.-P.15.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės 
knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.