Gimė
ūkininko šeimoje. 1879-1887 mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Lietuvių
kalbos mokė P. Arminas, vėliau P. Kriaučiūnas. Jie padarė didelę
įtaką K. Griniaus visuomeninei ir publicistinei veiklai. Paskatintas 1883
m. pasirodžiusios "Aušros", kartu su suolo draugu
J.Mačiu-Kėkštu leidžia rankraštinį 
laikraštėlį
"Priešaušris". Platino draudž. spaudą, kartais pats
parsigabendamas jos iš Prūsijos. 1887 m. įstojo į Maskvos universiteto
Medicinos fakultetą. Iš karto įsitraukė į Maskvos lietuvių studentų
draugijos veiklą. Siuntė korespondencijas į laikraštį
"Lietuviškasis balsas" (JAV). 1891m. jo inciatyva Maskvos
studentai įkūrė Fondą lietuvių knygoms leisti. 1888 m. birželio 29 d.
dalyvavo pirmajame Varpininkų suvažiavime, kuriame buvo nutarta leisti
"Varpą". 1889 m. sausio mėn. išėjo I-asis "Varpo"
numeris. Jo ir kitų bendraminčių iniciatyva nuo 1890 pradėtas leisti
"Ūkininkas". Rašė daug straipsnių į draudž. spaudą. Per
atostogas Lietuvoje lankydamasis kaimuose platindavo spaudą. 1893 m. gavo
gydytojo diplomą. Pradėjo dirbti Marijampolėje.
Artimai bendravo su V. Kudirka, P. Kriaučiūnu, J. Bagdonu, P. Matulaičiu,
taip pat su "Sietyno" draugijos nariais. Nuolatos buvo renkamas
Varpininkų komiteto nariu. Nuo 1895 m. talkino socialdemokratams,
leidžiantiems ir platinantiems savo spaudinius Lietuvoje. 1896 m. aptarė
spaudos leidimo reikalus su Mažojoje Lietuvoje dirbusiais spaudos
leidėjais J. Lapinu, E. Jagomastu ir kt. Norėdamas daugiau talkinti V.
Kudirkai, apsigyveno Naumiestyje (dabar - Kudirkos Naumiestis). Čia tuoj
pat susipažino su vietos knygnešiais. Nuo 1897 m. redagavo
"Ūkininką". Pats parsiveždavo draudž. spaudos iš Prūsijos.
Padėdavo gabenti ir žmona Joana. 1898 m. persikėlė į Pilviškius -
pakeitė ištremtą į Rusiją knygnešį gyd. S. Matulaitį. 1902 m. vėl
grįžo į Marijampolę. Jo namai buvo lietuvybės skleidimo židiniu
- anticarinio pasipriešinimo centru - ir po spaudos draudimo
panaikinimo. Nepriklausomybės metais buvo Lietuvos ministru pirmininku ir prezidentu.
Atmint. vietos
ir paminklai:
skulptūros - palaidojimo vietoje ir Kaune buv. Prezidentūros skverelyje.
Biustas - Kaune, Karo muziejaus sodelyje.
Lit.: Grinius K. Atsiminimai ir mintys.-T.1-2.-Tiubingenas-Čikaga,
1947-1962; LE(B).-T.7.-P.508-
510; Merkys V. DLSK.-P.143-144; Ilgūnas
G. Kazys Grinius // Lietuvos prezidentai. -V, 1995.-
P.267-377; Eidintas A. Kazys Grinius: Ministras pirmininkas ir
prezidentas. - V, 1993.-214 p.
Parengta
pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės
knygą ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.
