Knygnešys Martynas Sederavičius

 

Gimė 1829 m. lapkričio mėn. 9 d. Plėgų k., Lukšių a., Šakių r. Mirė 1907 m. kovo mėn. 7 d.  Sudargo mstl., Šakių r. Palaidotas Sudargo kapinėse.

 

Martynas Sederavičius (išsamiai) >>>

 

Tėvai - pasiturintys ūkininkai (apie 63 ha). Lukšiuose lankė kun. A.Tatarės mokyklą. Baigęs Marijampolės keturklasę mokyklą, pusbroliui kun. A. Martynaičiui padedant, mokėsi Varšuvos ir Seinų kunigų seminarijose. 1858 m. lapkričio mėn. 27 d. vysk. M. Valančius įšventino kunigu, kviesdamas talkinti jam dorinimo, švietimo ir blaivinimo darbe. 1858-1873 metais buvo vikaras Alvite, Griškabūdyje, Liudvinave ir Šakiuose. Vikaraudamas ragino žmones mokyti savo vaikus lietuviškai, mokydavo juos pats, surasdavo daraktorius. 1863 m. sukilimo metu slapstėsi Žemaitijoje. 1873 m. paskiriamas Sudargo klebonu. Patogi geografinė padėtis (parapija susisiekė su Prūsija) leido atsiskleisti jo, kaip religinių raštų kūrėjo, vertėjo, leidėjo ir platintojo, talentui. M. Sederevičiaus suburta organizacija pratęsė tuo metu jau likviduotos vysk. M. Valančiaus organizacijos darbą, apimdama dar didesnį regioną - visą Suvalkiją ir didelę dalį Žemaitijos. Literatūriniam darbui pasitelkė vertėjų, kalbos žinovų, perrašinėtojų. Iš Tytuvėnų atvyko bajoras S. Kušeliauskas, įtraukė vietinį eigulį J. Antanavičių ir kt. Leido ir platino tik religinio turinio spaudinius. Parengė ir išleido apie 30 knygelių ir maldaknygių. Jų platinimą laikydamas ypač svarbiu reikalu, pats tapo knygnešiu, subūrė ir išugdė daug padėjėjų (A. Baltrušaitis,  P. Pučiliauskas, J. Žemaitaitis ir dešimtys kitų). Talkino kunigai, apsišvietę ūkininkai, vietos inteligentai. Broliai Angrabaičiai savo namuose įsitaisė didelę knygrišyklą. Pats važinėdavo vežimu, daugiausia naktimis po tolimiausias parapijas Suvalkijoje ir Žemaitijoje, nuveždavo į Seinų kunigų seminariją, į Kauną ir kt. Buvo drąsus ir kartu atsargus, ištvermingas ir sumanus. Mokėdavo panaudoti caro valdininkų silpnybes, jų polinkį į alkoholį. Už pinigus spaudinius per sieną padėdavo pernešti ir muitininkai. Gausiai pavaišindavo atvykusius daryti kratų, todėl ir knygų nė karto nebuvo radę ir pats nebuvo areštuotas. Kaip ir ankstesnėse parapijose, rūpinosi vaikų mokymu, gabesnius siųsdavo mokytis amato. Turtų nesusikrovė, viską išleisdavo knygų spausdinimui ir platinimui.

Atmint. vietos ir paminklai: kapas ir antkapinis paminklas Sudargo kapinėse.

Lit.: Matijošaitis J. Knygnešių tėvas kun. Martynas Sederevičius.-K.,1932.-47 p; LE(B).- T.27.-P.378-380; Merkys V. KL.-P.246-249, 397

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.

Martynas Sederavičius (trumpai) >>>