<< Lietuviškas žodis     << Knygnešiai     << Atgal    


Knygnešys Petras Kriaučiūnas
 
Gimė 1850 m. rugsėjo mėn. 16 d. Papečkių k. (dabar Girėnų k.), Vištyčio a., Vilkaviškio r. Mirė 1916 m. sausio 20 (7) d. Jaroslavlyje (Rusija). Palaidojimo vieta nežinoma.
 
Tėvai - pasiturintys valstiečiai. Baigęs Vištyčio pradinę mokyklą, 1863-1871 mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1871-1880 metais - Seinų kunigų seminarijoje ir Petrapilio dvasinėje akademijoje. Čia Petras Kriaučiūnas. Nuotrauka iš B. Kaluškevičiaus archyvo susipažino su tuo metu studijavusiais K. Jauniumi ir S. Gimžausku, kurie turėjo įtakos jo tolesnei veiklai. Šventintis į kunigus atsisakė, nes būtų reikėję dirbti Mogiliovo gub. Dar metus mokėsi Varšuvos universitete ir, gavęs mokytojo diplomą, įsidarbino Marijampolės gimnazijoje. Prasidėjo našiausias ir svarbiausias jo veiklos periodas. Be lotynų k., dar turėjo lietuvių k. pamokų, nors ir neprivalomų. Gimnazijos bibliotekos lietuviškų knygų skyriuje turėjo kelis šimtus rinktinių veikalų ir naudojo juos pamokose lietuvių kalbos ir raštijos istorijai pavaizduoti. Tapo tikru lietuvybės agitatoriumi, o jo butas - lietuvybės skleidimo židiniu. Įtakojo gimnazistų būrelio susikūrimą lietuviškai spaudai skaityti ir platinti. Pasirodžius "Aušrai", rėmė ją pinigais, taisė rankraščius, padėjo ją platinti. Užsisakydavo apie pora šimtų egz. ir skleisdavo juos ne tik moksleivių tarpe, bet ir visoje Suvalkijoje. Turėjo patikimų platintojų kunigų, buvusių jo mokslo draugų. Tai A. Grinevičius, J. ir S. Norkai, A. Radušis ir kt. Daug padėjo ir "Varpui" - dalyvavo pirmajame varpininkų susirinkime, yra redagavęs "Varpo" straipsnių. Gautus spaudinius dalindavo nemokamai. Dr. K.Grinius suskaičiavo apie 80 įžymių jo mokinių. 23 jo mokiniai nukentėjo nuo persekiojimų. 1887 caro administracija kartu su kitais lietuviais atleido iš mokytojų. Įsidarbino Apygardos Teismo Suvažiavimo raštvedžiu. 1889 m. sausio 30 d. paskirtas Plokščių (Šakių r.) teisėju. Čia jį lankė studentai, kunigai, šviesuomenė. Aptardavo su jais ir spaudos leidimo bei platinimo klausimus. 1899 m. atleistas iš teisėjo pareigų grįžo į Marijampolę. Dirbo advokatu. Nuo 1906 m. vėl pradėjo mokytojauti. Kilus 1 pas. karui, kartu su gimnazija pasitraukė į Rusiją.
 
Lit.: Gustaitis M. Petras Kriaučiūnas. Gyvenimas. Raštai. Dokumentai.-1926.-159 p.; Grinius K.
Atsiminimai ir mintys. T1.-1947.-P.37-57; Vaišora J. Petras Kriaučiūnas lietuvių tautinio
atgimimo pradininkas Sūduvoje // Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis.-T.1.-Roma,
1965.-P.117-141;Peckus V. Ar sugrįš į gimtinę. [Apie P.Kriaučiūną] // Naujasis kelias .-Liep.14.

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės  knygą
 „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.