- Lietuviškos spaudos draudimo metais
Povilas Višinskis daug kuo prisidėjo prie lietuviškos spaudos
leidimo ir platinimo. Anuo metu jis aktyviai veikė Kelmės rajone
(Šilo Pavėžupyje) ir Šiaulių apylinkėse,
ypač
Kurtuvėnuose ir Gubernijos dvare.
- Pavėžupio dvaro savininkas Vladas
Pūtvis-Putvinskis buvo demokratas, tautinio Lietuvos atgimimo bei
Lietuvos valstybingumo veikėjas. Jis bendradarbiavo, rėmė ir savo
bendraminčius - J. Jablonskį, A. Smetoną, P. Višinskį, P.
Avižonį, Žemaitę, J. Biliūną, Jovarą ir nemažai kitų. Vladas
Pūtvis-Putvinskis pats organizavo draudžiamos spaudos platinimą
Šiaurės Lietuvoje. Jis užsakydavo spaudos, organizuodavo
knygnešius, apmokydavo juos, palaikė ryšius su žymiausiais
Šiaulių miesto ir apylinkių knygnešiais.
- Tuo metu Kurtuvėnuose veikė
draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo centras. Kaip tik tada
Kurtuvėnuose mokytojavo P. Višinskis. Čia gyvendamas P. Višinskis
redagavo ir spaudai rengė kai kuriuos leidinius. Svarbiausias iš jų
- V. Kudirkos įsteigtas „Varpo“ žurnalas.
- P. Višinskis rinko skaitytojų
korespondencijas, pats rašė publicistinius straipsnius, ieškojo
lėšų leidybai, organizavo aktyvesnių varpininkų pasitarimus,
konsultuodavo Mažojoje Lietuvoje gyvenusius leidėjus, kaip turėtų
būti leidinyje publikuojami jo parengti straipsniai. P. Višinskis
tuo metu taip pat bendradarbiavo ir Mažojoje Lietuvoje leistame „Ūkininke“.
- P. Višinskis palaikė ryšius su
iškiliais ano meto Mažosios Lietuvos kultūros veikėjais, ypač
Zaunių šeima - tėvu Domininku Zauniu ir jo dukra Marta Zauniūte
(1875-1945).
- Kurtuvėnuose parengtą spaudai
medžiagą P. Višinskis siųsdavo į Rytprūsius. Tuo metu netoli
Tilžės, o vėliau jau pačioje Tilžėje gyveno, uždraustą
spaudą, ypač „Varpą,“ padėjo leisti Marta Zauniūtė.
- Išleidus naują „Varpo“ numerį, ji
pasirūpindavo, kad dalis tiražo būtų pasiųsta P. Višinskiui į
Šilo Pavėžupį arba į Kurtuvėnus. Ji taip pat rūpinosi, kad jam
būtų nugabenti ir kitos spaudos siuntiniai, kurie būdavo
suformuojami pagal paties P. Višinskio sudarytus reikalingų
leidinių sąrašus. Iš Šilo Pavėžupio ir Kurtuvėnų leidiniai
pasklisdavo toliau.
- Tuo metu Kelmės krašte garsėjo
knygnešys P. Penikas. Platinant uždraustas lietuviškas knygas jis
buvo tarpininkas tarp P. Višinskio ir M. Zauniūtės.
- Yra išlikusių jų laiškų, kur
užšifruota kalba derinami uždraustos lietuviškos spaudos platinimo
reikalai.
- M. Zauniūtė anuo metu buvo „Varpo“,
„Ūkininko“, „Naujienų“, „Darbininko balso“
administratorė, turėjo savo knygyną, parengė keletą
bibliografinių leidinių.
- Dalyvaudamas lietuviškos spaudos
platinimo darbe P. Višinskis suartėjo su Vokietija, vokiečių
kultūra. Gyvenimas taip jau lėmė, kad paskutiniąsias savo gyvenimo
dienas P. Višinskis taip pat praleido Vokietijoje (Berlyne).
- Apie ano metų Kelmės krašto
knygnešių veiklą plačią panoramą pateikia carinės ochrankos
protokolai. Iš jų sužinome, kad 1897 m. Užventyje caro žandarams
įkliuvo B. Butkevičius, pas kurį surasti 144 kalendoriai ir
kitokios draudžiamos lietuviškos literatūros. Aktyviai veikė
Liolių knygnešiai. Po Šiaulių apskritį lietuvišką spaudą
skleidė K. Laurinavičiūtė. Čia įkliuvo iš Pasvalio krašto
kilęs K. Gumbelevičius. Užventyje knygas platino iš Kaltinėnų
kilęs Ivaškevičius. 1877 m. Šiaulių apskrities miestuose ir
miesteliuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos. 1877 m. slaptą
lietuvišką žandarai išaiškino Šaukėnuose, 1896 m. - Junkiluose
(mokytoju čia dirbo J. Paplauskas).
- Šiauliuose slaptose sekmadieninėse
lietuviškose pamokose dėstydavo J. Jablonskis.
