Ieva Alijošienė Viktoras Alijošius  Jonas Anusevičius Jono Ona Anulytė Martynas Babonas  Bakutis  Banys Stasys, Kazio Barčius Kazys, Motiejaus Bardauskas Izidorius, Jono Marija Beržinskienė Vincas Bijeika Jonas Beržinskis Birvydas Pranas, Juozo Birvydas Vincas, Juozo Tamošius Butkus Butnevičius Baltramiejus, Juozo Jonas Cekanauskas Česas Kazys, Kazio Dambrauskas, Vladas Simono Prano Davainis-Silvestraitis, Dovaina-Silvestravičius Mečislovas, Juozapo Petronėlė Demereckaitė Povilas Dogelis  M. Franskus Izidorius Gecas Izidorius Girdzijauskas Kazys Grigas Aleksandras Fromas  Ieva Gvarauskienė  Karolis Ivanauskas  Stasys Ivanauskas  Tadas Jankūnas  Jonas Jakštas Marcijonas Jurgaitis  Tamošius Juška Kaciušas  Konstantinas Kancevičius Kaneikytė Veronika, Jokūbo Karabinas Juozas, Jono Tamošius Kauneckas Kavaliauskas Antanas, Juozo Kavaliauskas Jonas, Juozo Kazanauskas Vincas, Antano Juozas Kisielius  Kublickas  Simonas Kulakauskas Teodora Laurinavičienė Jonas Lukošius  Juozas Lušas-Lukoševičius  Malcevičius Vincas, Jurgio

Jonas Matutis Matuzas Juozas, Jono Miklius, Miknius Dominykas Pranciškus Milius Misevičienė Marijona, Juozo Jonas Narušis  Antanas Navickas  Jonas Navickas  Stasys Neteckis  Neteckis J.  Dominykas, Papreckis Papreckis Pranas, Dominyko  Pauliukas Pranas, Tado Paukštis  Petkevičius Ignas, Igno Tomas Pocius  Prakulevičius Stasys, Tomo Leopoldas Racevičius Petronėlė ir Mykolas Račkai Kazys Rosenas  Sadauskas Eugenijus, Juozo Juozas Sakalauskas  Sankūnaitė Elena, Baltramiejaus Motiejus Selvenis  Stanislovas Semaška  Juozas Skirmantas, Prano Martynas SurvilaStanaitytė Karolina, Juozo Starševskis  Stanislovas Semaška  Mykolas Stoškus Stoškus Stasys, Mykolo  Šukys Juozas, Anupro Jonas Švedas Tamošauskas Julius, Pilypo Mykolas Trepkus  Jonas Uinskis  Vaičius Jonas, Martyno Vaičius Petras, Jono Teklė Valantinienė Vaitkevičius Jurgis, Petro Martynas Varkalevičius Jonas Virvulis  Pranas Virvulis  Višinskis Benediktas, Antano Juozas Višinskis Zavadskis Juozas, Rapolo Stasys Žeglinskis  Žoromskis Pranas, Petro Antanas Žukauskas Simonas Žvirblis

1. Ieva Alijošienė gyveno Aleksandrų k. Jos namuose, senovinėje kraičio skrynioje, būdavo slepiamos brošiūros, atsišaukimai prieš carą.

2. Viktoras Alijošius gyveno Raseiniuose Dominikonų gatvėje. Knygrišys, spaudos platintojas. Jo namuose būdavo uždraustų lietuviškų knygų. 1902 m., policijai kratant jo butą, rastos kelios lietuviškos religinio turinio knygelės. Alijošius Viktoras knygas gaudavo iš I. Girdzijausko. „Naujas Rytas” 1989 m. birželio mėn. 22 d. 

3..Jonas Anusevičius Jono. Gimė  apie 1878 m., valstiečių šeimoje Paūsupių k., Raseinių valsčiuje. Už lietuviškos spaudos platinimą 1902 m. nubaustas 3,00 rublių. bauda arba 1 diena arešto. 

4. Ona Anulytė D. Mikliaus iš Šiluvos bendrininkė.

 5. Martynas Babonas gimė apie 1862 m.. GyvenoBernotų k., platino „Aušrą”, „Varpą”, „Tėvynės sargą” ir kt. Leidinius. Ištremtas 4 metams į Sibirą. Antrą kartą ištremtas 1941 m. Mirė 1942 m., Komijos ATSR. „Knygnešys“. 1989 m. Nr. 6

6. Bakutis (Įrašytas į Ariogalos knygnešių sąrašą.

7. Banys Stasys, Kazio s. Valstietis. GyvenoPaberžių k., Raseinių valsčiuje. 

8. Barčius Kazys, Motiejaus. Gimė apie 1874 m.Valstietis. Gyveno Raseinių valsčiuje. 1899 m. balandžio mėn. 10 d. pasienio sargybiniai sugavo gabenant draudžiamą spaudą. Nubaustas 5,00 rublių bauda arba 2 dienas arešto.

9. Bardauskas Izidorius, Jono. Gimė apie 1877 m., gyv. Alaviniškių k. 1899 m. balandžio mėn. 10 d. pasienio sargybiniai jį sulaikė ir rado pas jį 1 lietuvišką knygą. Nubaustas 5,00 rublių bauda arba 2 dienoms arešto.

10. Marija Beržinskienė. Gyveno Raseiniuose. 1985 m. darant kratą jos bute rastos 6 lietuviškos knygos. 

11. Vincas Bijeika. Gimė 1857 m. Kunigas, žymus spaudos draudimo laikų kultūros veikėjas. 1901-1902 metais, dirbdamas Nemakščių klebonu, privertė vietos gyventojus atsiimti vaikus iš cerkvinės mokyklos, vėliau vikaravo Šiauliuose ir ten toliau skleidė lietuvybės idėjas. „Žemaitijos istorija”. Vilnius. 1997 m.

12. Jonas Beržinskis. Gyveno Žaiginio k.

13. Birvydas Pranas, Juozo. Gimė apie 1882 m. Gyveno Raseiniuose, žemės ūkio darbininkas. 1898 m. žandarai jį ir jo brolį Vincą sulaikė Arškainių k., rogutėmis vežant knygas. Caro nurodymu P. Birvydas nubaustas 1 mėn. arešto policijos areštinėje.

14. Birvydas Vincas, Juozo. Gimė 1869 m. sausio mėn. 14 d. Gyveno Raseiniuose. 1898 metais nubaustas 3 mėnesiams kalėjimo ir 2 metams ištremtas į Vakarų bei Pavyslio kraštą Kuršo gub.

15. Tamošius Butkus. Gimė Vejukų k.,Viduklės seniūnija. Gabeno spaudą iš Prūsijos ir platino ją Viduklės vlsč. „Viduklė „ Kaunas 2002 m.

16. Butnevičius Baltramiejus, Juozo. Gimė apie 1838 m. Viduklės vlsč., Kilonių km. bajorų šeimoje. 1897 m. buvo sulaikytas prie Ubesio dvaro jo krepšyje rasta 88 lietuviškos knygos. Namuose atlikus kratą, surasti dar 56 lietuviški leidiniai. 1899 m. balandžio mėn. 21 d. buvo suimtas ir perduotas 1 metams viešai policijos priežiūrai Kilonių km.

17. Jonas Cekanauskas. Gyveno Ariogalos vlsč. Už lietuviškos spaudos platinimą nubaudė 3 d. arešto policijos areštinėje.

18. Česas Kazys, Kazio. Gimė 1865 m. sausio m. Pelėdiškės km. Ariogalos vlsč. Gyveno ten pat, dirbo staliumi. 1891 – 1899 m. su pertraukomis gyveno JAV, Čikagoje. 1902 11 24 Pernaravoje rugsėjo 29 d. Ariogalos apylinkėse buvo išklijuoti atsišaukimai: Lietuviai ir žemaičiai būkite atsargūs! Ieškant kaltų buvo atlikta krata ir Česo namuose. Ten rasta: 4 šio atsišaukimo egzemplioriai ir kitų lietuviškų knygų.

19. Dambrauskas, Vladas Simono Prano. Gimė apie 1869 m. bajorų šeimoje. Gyveno Ariogaloje. 1902 m. pr. už lietuviškų knygų platinimą nubaustas 25 rublių bauda.

20. Davainis-Silvestraitis, Dovaina-Silvestravičius Mečislovas, Juozapo. Gimė 1849 balandžio mėn. 8 d. Živeliškių km., netoli Raseinių, smulkių dvarininkų šeimoje. Lietuvių tautosakininkas, rašytojas, publicistas ir literatas. 1860-1863 mokėsi Kauno ir Kėdainių gimnazijose, vėliau gyveno gimtinėje. 1867 m. pradėjo rinkti tautosaką. 1874-1876 m. mokydamasis Varšuvoje šaltkalvystės, pradėjo spausdinti eilėraščius ir straipsnius lenkų žurnaluose. Nuo 1883 m. uolus „Aušros”, vėliau – „Šviesos”, „Varpo”, „Ūkininko” lietuvių laikraščių korespondentas, spaudos platintojas. Bendradarbiavo su vietiniais knygnešiais, susirašinėjo su M. Jankumi, J. Mikšu, Jonu ir Roku Šliūpais. Mirė 1919 m. gegužės mėn. 31 d. Vilniuje.

21. Petronėlė Demereckaitė. Gyveno Raseiniuose. 1895 m per kratą jos bute buvo aptikta 1893 m. lietuviškų kalendorių ir leidinių.

22. Povilas Dogelis. Gimė 1877 m. lapkričio 1 d. (20) Knebionių k., Girkalnio a., Raseinių apskrityje. 1949 m. rugsėjo 3 d. Kaune. Palaidotas Arkikatedros Bazilikos Šventoriuje. Tėvai – valstiečiai (24 ha). Tėvas kilęs iš bajorų. Lankė Girkalnio rusų pradinę mokyklą. Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė daraktorė Grigaravičienė. Mokėsi Raseinių apskrities mokykloje, Liepojos gimnazijoje. 1894 m. įstojo į kunigų seminariją Kaune. Norėdamas išmokti lietuviškos gramatikos, lavinosi privačiai. Seminarijoje buvo priimtas į slaptą klierikų organizaciją, kuri rūpinosi lietuvybės palikimu. 1899 m. liepos mėn. 25 d. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Kvietkų parapiją (Biržų r.). 1900 m. perkeltas į Panemunėlį vikaru, pas kun. J. Katelę. Dėstyti tikybą Panemunėlio pradinėje mokykloje griežtai atsisakė. Kilo konfliktas su caro pareigūnais. Vienerius metus teišbuvusį Panemunėlyje, vyskupas M. L. Paliulionis perkeltas į Tirkšlius, taip tikėdamasis jį išgelbėti nuo caro administracijos bausmės. Tačiau 1902 m. rugpjūčio mėn. P. Dogelis vis dėlto dvejiems metams buvo uždarytas į Kretingos vienuolyną, kaip politiškai nepatikimas. Kretingoje artimai bendravo su kun. A. Bizausku ir kun. K. Petreikiu. Trise nutarė organizuoti draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimą iš Prūsijos. Jam pavedė atvežamą spaudą slėpti ir išduoti knygnešiams. Slėptuvę įrengė viename iš vienuolyno negyvenamųjų kambarių. Spaudą atveždavo A. Lankutis. Knygnešiai ją išgabendavo į Plungę, Endriejavą, Veiviržėnus. Rašė straipsnius į „Tėvynės sargą”, „Dirvą – Žinyną”, ir kt. Pasirašydavo slapyvardžiu Paukštelis. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido keletą religinio turinio knygų. 1904 m. rugpjūčio mėn. iš vienuolyno buvo paleistas, kunigavo Nemakščiuose, Kauno arkikatedros Bazilikoje. 1926 m. jam suteiktas Kauno Arkikatedros Kapitulos garbės kanauninko vardas.

23. M. Franskus. Gimė 1859 m., Aleknų k. Raseinių vlsč. Tarnavo pas Gecą I. samdomu darbininku ir jam padėdavo gabenti knygas. Ištremtas 3 metams į Vologdos gub. „Viduklė“. Kaunas,2002 m.

24. Izidorius Gecas. Gimė 1863 m. Blinstrubiškių k. Bendradarbiavo su J. Sakalausku. Gyveno Viduklės vlsč., Paliepių k., platino knygnešių pargabentas knygas. Jis jas veždavo į Josvainius Šingalių k. pas A. Kasčiuką. Gecas buvo J. Sakalusko knygų išvežiotojas. Buvo kalinamas Raseinių, Kauno ir Petrapilio kalėjimuose. Mirė 1907 m., palaidotas Viduklėje. „Viduklė“. Kaunas, 2002 m.

25. Izidorius Girdzijauskas. Gimė 1866 m. sausio 8 d. Šimkaičių vlsčč. Pabebirvio k. 1877-1878 m. mokėsi Šimkaičių pradžios mokykloje, 1879-1880 m. lietuviškai skaityti ir rašyti mokėsi pas Bebirvų dvaro urėdą V. Goštautą. 1881 m. lankė Raseinių miesto mokyklą. Šauklių k. mokė apylinkės darbininkus ir valstiečių vaikus lietuviško rašto. 1883 m. pradėjo platinti užsienyje spausdintas lietuviškas knygas ir savo namuose Šauklių k., vėliau Raseiniuose laikė knygų ir laikraščių sandėlį. Izidorius Girdzijauskas palaidotas Raseinių kapinėse. Ant antkapio užrašyta: „Vaikeliai, nepamirškite garbę”.

26. Kazys Grigas. Gyveno Preikapės k., Ariogalos vlsčč. Kalvis, knygrišys.1896 m. pr. žandarams darant kratą jo namuose rasta lietuviškos spaudos. Už tai nubaustas 7 dienoms arešto policijos areštinėje. 

27. Aleksandras Fromas (slap. Gužutis) gimė 1822 m. gruodžio mėn. 12 d. Raseiniuose. Rašytojas. Lietuviškai pradėjo rašyti paskatintas M. Davainio- Silvestraičio. Parašė ir 1993 m. išleido pirmuosius dramaturgijos kūrinius. Spausdino „Aušroje” ir „Vienybėje Lietuvninkų”. A. Fromas Gužutis, dirbdamas gubernatoriaus raštinėje ir Raseinių teisme, platino draudžiamas knygas ir laikraščius. Palaidotas Girkalnyje.

28. Ieva Gvarauskienė (įtraukta į Ariogalos knygnešių sąrašą). 

29. Karolis Ivanauskas (įtraukta į Ariogalos knygnešių sąrašą). 

30. Stasys Ivanauskas (įtraukta į Ariogalos knygnešių sąrašą). 

31. Tadas Jankūnas (įtraukta į Ariogalos knygnešių sąrašą). 

32. Jonas Jakštas. Gyveno Kušeliškio k. Šiluvos vlsč. Jo namai buvo tapę savotiškais lietuviškų knygų sandėliais, kitų Lietuvos knygnešių tarpine stotimi. „Naujas Rytas”, 1970 m. vasario mėn. 7 d. 

33. Marcijonas Jurgaitis. Klebonavęs Šiluvoje 1903 – 1926 m. Pradėjus Prūsijoje eiti nelegaliai lietuvių katalikiškai spaudai, M. Jurgaitis nuo 1890 m. aktyviai bendradarbiavo „ Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje”, ‘Garse”, vėliau – Draugijoje”, „Nedėldienio skaityme” ir kt. M. Jurgaitis vienas iš pirmųjų žinomų kunigų, kurie prisidėjo prie lietuviškos literatūros platinimo. Pas jį buvo knygų padėjimo vieta.   ( iš Martyno Jankaus prisiminimų)

34. Tamošius Juška. Šiluvos gyventojas. Jo jaujoje P. Papreckas slėpdavo savo knygas. „Naujas Rytas“, 1990 m. balandžio mėn. 12 d. 

35. Kaciušas iš Šunkepių k.

36. Konstantinas Kancevičius. GyvenoRaseinių mieste. 1902 m. nubaustas už lietuviškos spaudos platinimą.

35. Kaneikytė Veronika, Jokūbo. Gyveno Raseinių mieste. 1890 m. iš jos policija atėmė keletą lietuviškų knygų. Buvo nubausta 14 dienų arešto policijos areštinėje.

37. Karabinas Juozas, Jono. Gimė 1852 m. Šunkepių kaime, Šiluvos vlsč. Vertėsi žemės ūkiu ir nelegaliosios lietuviškos spaudos gabenimu, aprūpindamas knygomis Raseinių, Šiaulių, Panevėžio apskrities knygų platintojus. Slapyvardis „Perkūnas”. 1893 m. jo daržinėje rasta 220 lietuviškų knygų ir 26 brošiūros. Apie 1900-uosius metus J. Karabinas buvo areštuotas, jo kieme po statinaite rasta paslėptų knygų. Už tai Vilniaus generalgubernatorius jį nubaudė 1 mėn. arešto policijos areštinėje. Mirė 1936m. 

38. Tamošius Kauneckas. Gyveno Raseiniuose. Lietuviškas knygas gaudavo iš I. Girdzijausko.

39. Kavaliauskas Antanas, Juozo. Gimė apie 1845 m. Žąsinų kaime, Ariogalos vlsč. Gyveno netoli gimtinės Pagyvėnio k. 1901 m. policija kratė jo namus ir tuščiuose aviliuose bei po malūno grindimis rado draudžiamos spaudos. A. Kavaliauskas buvo suimtas ir 3 mėnesius laikomas Kauno kalėjime.

40. Kavaliauskas Jonas, Juozo. Gimė  apie 1850 m. Gyveno Žąsinų k., Ariogalos vlsč. Kartu su broliais turėjo 22 dešimtines žemės. Per 1892 m. vasario mėn. 29 d. kratą pas J. Kavaliauską pristavas rado paveikslėlius su lietuviškais užrašais, bibliotekėlę, kurioje buvo 15 lietuviškų leidinių. Nuo bausmės atleistas dėl caro 1894 m. lapkričio mėn. 14 d. manifesto.

41. Kazanauskas Vincas, Antano. Gimė  1863 07 19 Kaukėnų k., Raseinių aps. Gyveno Raseiniuose dirbo krosniniku ir dažytoju. Apie 1883-1884 m. ėmė bendrauti su knygnešiais J. Bieliniu, J. Neteckiu, K. Neteckiu. Nuo 1885 m. priklausė Garšvių bendrovei. Policija 1894 m. birželio mėn. 7 d. K. Ūdros namuose surado V. Kazanauską. Iš jo atėmė užrašų knygelę su Tilžės adresais, prieangyje buvo surastas V. Kazanausko maišas su leidiniais. V. Kazanauskas buvo nubaustas 2 metus kalėjimo ir 3 metams ištremtas į Volgogrado gub. Į Lietuvą grįžo 1900 m. ir vėl tęsė knygnešio darbą, daraktoriavo.

42. Juozas Kisielius iš Seiminiškių k. Šiluvos vlsč.

43. Kublickas iš Raseinių. Lietuviškas knygas gaudavo iš I.Girdzijausko.

44. Simonas Kulakauskas. Gimė  apie 1840 m. bajorų šeimoje. 1863 m. sukilimo dalyvis. Vengdamas bausmės buvo pasitraukęs į Prūsų pusę ir ten apsigyvenęs netoli sienos esančiuose Ropkatuose. Jis vienas iš pirmųjų pradėjo draudžiamųjų knygų pervežimą per sieną. Po pirmosios knygnešių bylos S. Kulakauskas buvo ištremtas į Tomsko guberniją.

45. Teodora Laurinavičienė. Gyveno Viduklės vlsč. Prie Žemaičių plento posūkio (netoli buvo karčema). Jos namuose buvo knygnešių sandėlis. „Viduklė“. Kaunas. 2002 m.

46. Jonas Lukošius (įtraukta į Ariogalos knygnešių sąrašą). 

48. Juozas Lušas-Lukoševičius iš Jasnagūros k.

49. Malcevičius Vincas, Jurgio. Gimė  apie 1878 m. Raseinių mieste. Gyveno Balčių k., Pajūrio vlsč. 1898 m., pasienio sargybiniai jį sulaikė prie Žalpių k. ir pasjį surado lietuvišką maldaknygę bei palaidų knygos lapų.

50. Jonas Matutis. Gyveno Raseiniuose. 1895 m. Prūsijos policijos buvo suimtas Tilžėje, apkaltintas lietuviškos spaudos pirkimu iš Otto Mauderodės spaustuvės..

51. Matuzas Juozas, Jono. Gyveno Sandrausiškės dvare, Šiluvos vlsč. Plačiai žinomas knygnešys, kuris draudžiamąja spauda aprūpindavo ne tik savo krašto, bet ir Panevėžio, Ukmergės rajonų knygnešius. 1895 m. gegužės mėn. 23 d. policija Tytuvėnų gyventojo Sasnausko jaujoje rado 150 lietuviškų religinių knygų. Paaiškėjo, kad jos priklauso J. Matuzui. Pas jį namuose rastas neišsiųstas laiškas Jonui Vaičekauskui. Laiškas rodė, kad J. Matuzas J. Vaičekauskui pristatinėjo lietuviškas knygas. Vilniaus generalgubernatorius rugsėjo mėn. 3 d. J. Matuzą nubaudė 1 mėn. arešto policijos areštinėje. 

52. Miklius, Miknius Dominykas. Gyveno Šiluvoje, Kaune, Liepojoje, nuo 1899 m. pavasario – Rygoje. Siuvėjas, pauperis. Manoma, kad jis spaudą pradėjo platinti dar prieš „Aušros” pasirodymą, XIX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Jis iš Tilžės gabeno daug lietuviškos spaudos, ypač katalikiškos. Yra išleidęs knygelių ir savo lėšomis. Anot paties D. Mikliaus, apie 1895 m. Šiluvoje susipažinęs su J. Bieliniu ir ėmęs iš jo pardavimui knygų. Spauda aprūpindavo Liepojos ir Rygos lietuvius.

53. Pranciškus Milius iš Betygalos. Kartu su pusbroliu J. Sakalausku keliaudavo į Prūsiją.

54. Misevičienė Marijona, Juozo. Gimė 1849 m. Šiluvos vlsč. Gyveno Raseiniuose, pauperė, padienininkė. Keletą kartų už lietuviškos spaudos platinimą buvo nubausta piniginėmis baudomis arba areštu policijos areštinėje.

55. Jonas Narušis iš Raseinių. Siuvėjas, dažnai pas jį užeidavo žmonės todėl čia vykdavo slapti knygnešių susirinkimai.

56. Antanas Navickas (įtraukta į Ariogalos knygnešių sąrašą). 

57. Jonas Navickas (įtraukta į Ariogalos knygnešių sąrašą). 

58. Stasys Neteckis iš Aleknų k., Viduklės vlsč. Priklausė Garšvių knygnešių organizacijai. „Naujas Rytas“, 1990 m. balandžio mėn. 12 d. 

59. Neteckis J. iš Aleknų k. Viduklės valsčiaus. Buvo asmeniškai pažįstamas su vyskupu M. Valančiumi ir Tilžės dekanu J. Zabermanu. 1884 m. suorganizavus Garšvos knygnešių bendrovę jos veikloje aktyviai dalyvavo ir J. Neteckis.

60. Dominykas, Papreckis. Gyveno Vėžaičių k., Šiluvos vlsč. Turėjo 20 dešimtinių. žemės, dirbo eiguliu. 1893 m. rugpjūčio mėn. policija darė kratą jo namuose. Buvo surasta keletas lietuviškų knygų bei brošiūrų. Kaltintas ir sūnus Pranas. D. Papreckis nubaustas 14 d. arešto policijos areštinėje ir atleistas iš eigulio pareigų.

61. Papreckis Pranas, Dominyko (1858-1952). Palaidotas Šiluvoje. Gyveno Vėžaičių k., Šiluvos valsčiuje. Slapyvardis „Bezmėnas”. Vienas žymiausių Žemaitijos knygnešių. Dirbo kartu su tėvu Dominyku. 1893 m. pr. policija iš jo atėmė 115 liet knygų ir brošiūrų. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. kratos metu rasta lietuviškų knygų bei brošiūrų. Vilniaus generalgubernatoriaus nutarimu Pr. Papreckis nubaustas 3 mėn. kalėjimo. „Naujas Rytas“, 1990 m. balandžio mėn. 12 d. 

62. Pauliukas Pranas, Tado. Gimė apie 1867 m. Žalpių k. Šiluvos valsčiuje. Gyveno Antapusinio k., netoli Viduklės. Darbininkas. 1900 m. vasario 27 d. uriadnikas Viduklėje kratė M. Sadausko butą ir lentynoje rado P. Pauliukui priklausantį: „Ūkiszkasis kalendorius” 1900 m. nubaustas 7 dienoms arešto, bausmę atliko 1901 m. balandžio-gegužės mėnesiais Raseinių daboklėje. 

63. Paukštis iš Šiluvos kartu su J. Bieliniu sudarė knygnešių grupę lietuviškai spaudai iš Tilžės į Lietuvą gabenti. 

64. Petkevičius Ignas, Igno. Gyveno Dobilių k., Mankūnų vlsč. 1899 m. policija iš jo atėmė 5 paveikslus su lietuviškais tekstais.

65. Tomas Pocius iš Naukaimio k.

66. Prakulevičius Stasys, Tomo. Gimė apie 1852 m. Gyveno Šiluvos vlsč. Turėjo 13 dešimtinių. žemės. 1900 m. policija iš jo atėmė 1 lietuvišką knygą. Nubaustas 5 rub. bauda arba 2 d. arešto policijos areštinėje.

67. Leopoldas Racevičius. Miestietis. Gyveno Raseiniuose. 1884 m. kovo mėn. 14 d. Aisėnų būrio pasienio sargybiniai jį sulaikė ir atėmė 6 lietuviškas knygas.

68. Petronėlė ir Mykolas Račkai. Gyveno Čekiškėje ir Ariogaloje. (Aleksandro Račkaus tėvai), knygnešių sūnus vienas pirmųjų Lietuvoje ėmęs rinkti prisiminimus apie knygnešius.

69. Kazys Rosenas iš Šiluvos. Jo troboje, Šiluvos miestelyje, Lyduvėnų gatvėje, atvežtų lietuviškų knygų slėpimui buvo įtaisytos dvigubos lubos.

70. Sadauskas Eugenijus, Juozo. Gimė apie 1884 m. Gyveno Paupstalių k., Ariogalos vlsč., žemės ūkio darbininkas. 1901 m. pab. pasienyje (Kauno gub.) iš jo buvo atimta 1 liet. knyga. 1902 m. vasario mėn. 22 d. jis nubaustas 2 d. arešto policijos areštinėje.

71. Juozas Sakalauskas. Gimė 1864 m. balandžio mėn. 17 d. Guikalių k., netoli Nemakščių, valstietis.Mirė 1950 m. sausio mėn. 28 d. Trakiškių k., palaidotas Viduklės kapinėse. Jaunystėje tarnaudamas pas ūkininku pramoko skaityti ir rašyti. Meilę ir pagarbą lietuviškai knygai jam įskiepijo Viduklės vikaras F. Rudokas. Pramokęs knygrišystės, persikėlė gyventi į Viduklę. Naujų knygų gaudavo iš knygnešio J. Neteckio. Įrištas parduodavo spaudos platintojams. Dėl policijos persekiojimo buvo priverstas persikelti į netoliese esantį Kanopėnų k. 1886 m. rugsėjį kartu su J. Neteckiu pirmą kartą nuvyko į Prūsiją ir parsigabeno draudžiamos spaudos. Vos tik grįžus aplankė Jurgis Bielinis. Paragino mesti knygrišystę ir pradėti gabenti bei platinti spaudą. Tapo knygnešiu profesionalu. Nuo 1886 m. priklausė Garšvių bendrovei ir vos ne kas mėnuo jai iš Tilžės atgabendavo jai porą vežimų lietuviškos spaudos, tapo profesionalus knygnešys. 1893 m. vežė į Rygą policininkui Mykolui Žaldokui 40 egz. „ Varpo” ir 80 egz. „ŽLA”. 1895 VI 13 pristavui sulaikius garšvietį K. Ūdrą, viename pas jį rastame laiške buvo minimas knygnešys J. Sakalauskas. 1896 m. pavasarį vežė spaudą į Garšvius ir vos pabėgo nuo policijos, palikęs arklius ir vežimą. Paskui greit buvo suimtas ir iki gegužės pb. jam taikytas kardomasis areštas Panevėžyje. 1896 VIII 25 jis Viduklėje vėl buvo suimtas ir po dviejų savaičių ištremtas į Mogiliovą. Ten vietos lietuviams sutvarkė spaudos pristatymą paštu. Iš tremties grįžo 1899 m. rugpjūčio mėn. apsigyveno Trakiškių k., netoli Viduklės. Per 1901 m. kratą pas jį buvo rasta lietuviškų kalendorių, maldaknygių. 1903 m. padėjo rusų socialdemokratams iš Prūsų atgabenti jų leidinius. Nepriklausomybės metais buvo renkamas į valsčiaus tarybą, bažnyčios komitetą. Nuo 1926 m. sausio mėn. 1 d. gavo 30 lt knygnešio pensiją. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir 1930 m. – Vytauto Didžiojo ordino 2 – jo laipsnio medaliu.

72. Sankūnaitė Elena, Baltramiejaus. Gyveno Varniuose, Ariogaloje. Pauperė. 1872 m. gegužės mėn. žandaras ją sulaikė Ariogaloje, surado pas ją  5 lietuviškas maldaknyges. Suėmė ir išvarė į Kauno kalėjimą. Po savaitės grąžinta į Ariogalą ir paleista už užstatą. Per kratą jos bute dar buvo surastos 24 knygos. 1873 m. sausio mėn. 4 d. Ariogalos taikos teisėjas ją nuteisė 2 mėn.kalėjimo. Bausmę atliko Šiauliuose.

73. Motiejus Selvenis aklas „ubagų karalius platino J. Sakalausko knygas. „Viduklė“. Kaunas, 2002 m.

74. Stanislovas Semaška iš Breckių k. Šiluvos valsčiaus.

75. Juozas Skirmantas, Prano. Gimė apie 1845 m., bajoras, gyv. Naukaimio k., Šiluvos vlsč., padienininkas. 1900 m. pradžioje iš jo buvo atimta 10 lietuviškų knygų.Vilniaus generalgubernatorius jį nubaudė 2 d. arešto policijos areštinėje. 

76. Martynas Survila. Gimė 1853 m lapkričio mėn. 15 d.. Gyveno Pašaltuonio k., knygnešys. „Švyturys”, 1990 m. Nr 5, p.23

77. Stanaitytė Karolina, Juozo. Gyveno Raseiniuose. Pauperė.1887 m. lapkričio mėn. 22 d. žandarų puskarininkis ją pastebėjo Kelmėje mugėje prekiaujančią spauda ir atėmė 37 knygas, tarp jų 25 lietuvių kalba. 1888 m. birželio mėn. 7 d. taikos teismas ją nuteisė 50 rublių bauda arba 14 dienų arešto.

78. Starševskis iš Šiluvos kartu su J. Bieliniu sudarė knygnešių grupę lietuviškai spaudai iš Tilžės į Lietuvą gabenti.  „Naujas rytas”, 1970 m. vasario mėn. 7 nd.

79. Stanislovas Semaška iš Breckių k. „Kraštotyra IX knyga”. Vilnius, 1979 m. 

80. Mykolas Stoškus. Gimė 1841 m.. Gyveno Preikapiuose, Pernaravos parapijoje (dabar Kėdainių rajonas). Knygas platino nuo 1867 m. Ariogaloje, Leščiuose, Betygaloje, Ugionyse, Šiluvoje, versdamasis „Škaplierininko“ – keliaujančio prekiautojo amatu. Šio amato išmokė ir vaikus. Senatvėje apsigyveno Ariogaloje, kur ir mirė 1893 m. Palaidotas Ariogalos kapinėse.

81. Stoškus Stasys, Mykolo. Gimė 1870 m. Jis buvo priimtas į carinę armiją, bet mirus tėvui, kaip vienintelis šeimos maitintojas, atleistas iš tarnybos. Apsigyveno Ariogaloje. „Knygnešio” II tome yra pateikta išsami jo veiklos apžvalga. „Škaplierininko” – knygnešio amatu vertėsi ir kiti M. Stoškaus sūnūs – Juozas, Mykolas ir Jonas. Pastarasis knygnešio „krikštą” gavo būdamas 16 m. – įkliuvo su pundu knygų. Bet vyresnieji broliai įrodė, kad jis „esąs dar per jaunas, neatitarnavęs kariuomenėje, nepribrendusio proto”, kaip nepilnametis buvo paleistas. Jonas Stoškus knygas platino daugiausiai Ariogaloje, Juodaičiuose, Butkiškėje, Paliepiuose, Betygaloje, Ugioniuose, Girkalnyje, Leščiuose, Josvainiuose.

82. Šukys Juozas, Anupro. Gimė apie 1840 m.. Gyveno Ariogaloje. Valstietis, turėjo 28 dešimtines žemės. 1888 V 5 pristavas iš jo atėmė 14 lietuviškų 3 lenkiškas knygas, 2 lietuviškus rankraščius, M. Jankaus laišką. Policija nustatė, kad Šukys prekiauja knygomis. 1892 II 29 pristavas kratė jo namus ir rado 105 knygų biblioteką, kurioje buvo įvairaus turinio lietuviškų knygų. Byla nutraukta dėl caro 1894 m. lapkričio mėn. 14 d. manifesto.

83. Jonas Švedas. Gimė apie 1858 m., valstietis. Gyveno Vadžgiryje, Eržvilko valsčiuje. Prekybininkas ir padieninikas. 1884 m. vasario mėn. 23 d. uriadnikas kratė jo butą ir rado draudžiamų lietuviškų knygų. Gegužės 13 d. žandarai Raseiniuose iš jo atėmė 3 lietuviškas knygas. Per apklausą liudininkai paliudijo, kad „ Švedas ne tik verčiasi knygų bei kitų prekių gabenimu iš Prūsijos ir jų pardavimu, bet pats renka žinias straipsniams, kurias galutinai apdoroja bei perrašo dvarininkas Davainis – Silvestraitis, paskui Švedas neša į Prūsiją spausdinti”. Pastarasis esąs „ žingeidus žmogus ir užsiima knygų skaitymu; kai tik pamato naują knygą, stengiasi būtinai ją perskaityti, nors būtų rusiškai, lietuviškai ar vokiškai parašyta „. Birželio 2 d. pristavas Raseinių pašte paėmė Martyno Jankaus J. Švedui siųstą laišką, kuriame patvirtinamas trijų dainų gavimas (jos būsią išspausdintos), nurodomos „Aušros”, A. Strazdo dainų kainos. Byla buvo nutraukta. 1895 m. birželio m. j. Švedas buvo rastas nušautas lauke tarp Vadžgirio ir Lapgirių dvarų – šalia gulėjo revolveris ir knygų ryšulys. Palaidotas Vadžgirio kapinėse.

84. Tamošauskas Julius, Pilypo. Gimė  apie 1828 m., bajorų šeimoje. Gyveno Nemaršonių bajorkaimyje. Žemdirbys. 1895 m. rugpjūčio mėn. 4 d. uriadnikas jo namuose ant palangės rado: Lietuvos ūkininkų kalendorius metams 1895. Caro gruodžio 20 d. paliepimu J. Tamošauskas buvo nubaustas 1 mėn. arešto kalėjime. Bausmę atliko nuo 1896 m. sausio mėn. 27 d. Raseiniuose.   

85. Mykolas Trepkus prekiaudavo Ariogalos šventoriuje, sugautas bausmės išvengdavo, nes buvo paralyžiuotomis kojomis. A. Račkus prisimena 1906 m. girdėjęs M. Trepkų skaitantį savo eilėraščius. Trepkus 1910 m. palaidotas Ariogalos kapinėse.

86. Jonas Uinskis iš Šiluvos kartu su J. Bieliniu sudarė knygnešių grupę lietuviškai spaudai iš Tilžės į Lietuvą gabenti. „Naujas Rytas“, 1970 m. vasario men. 7 d. 

87. Vaičius Jonas, Martyno. Gimė 1835 m. ir gyveno Šiluvoje, knygnešys. 1890 m. mirė, palaidotas Šiluvos kapinėse. 

88. Vaičius Petras, Jono. Gimė 1872 m. ir gyveno Šiluvoje, knygnešys. Šiluvoje subūrė pažangesnį jaunimą, rengė vakarus, pats vaidindavo spektakliuose, bendravo su Lietuvos šviesuoliais. Petras Vaičius šelpė į mokslą linkusius gabesnius vaikus. 1918 m. birželio pradžioje mirė, palaidotas Šiluvos kapinėse šalia tėvo. Šiluvos koplyčios pašonėje, kapinių šlaitelyje stovinčiame tašyto akmens paminkle iškalti žodžiai: „Karštam tėvynės mylėtojui, uoliai dėl jos pasidarbavusiam Petrui Vaičiui (1872 – 1918 ). Netekai, Tėvyne, vieno iš tų, kurie tave gaivino”

89. Teklė Valantinienė. Gyveno Žalakiškių k., netoli Žaiginio. Jos namuose Šiluvos valsčiaus knygnešiai slėpdavo draudžiamą spaudą. „Naujas Rytas“, 1990 m. balandžio mėn. 12 d. 

90. Vaitkevičius Jurgis, Petro. Bajoras. Gyveno Šiluvoje, dirbo zakristijonu. 1869 m. lapkričio mėn.  5 d. pristavas kratė jo butą ir ten rado M. Valančiaus „Giwenimaj szwentuju Diewa”.

91. Martynas Varkalevičius. Raseinių parapinės mokyklos mokinys. 1889 m. spalio mėn. 10 d. Raseinių parapinės mokyklos mokytojas iš jo atėmė M. Valančiaus „Szniakiesis katalika su nekataliku“. M. Varkalevičius sakėsi ją gavęs iš savo dėdės Anastasijaus Mankevičiaus, gyv. Lioliuose. Byla nutraukta.

92. Jonas Virvulis iš Šiluvos. Jo namai buvo tapę savotiškais lietuviškų knygų sandėliais, kitų Lietuvos knygnešių tarpine stotimi. „Naujas Rytas”, 1970 m. vasario mėn. 7 d. 

93. Pranas Virvulis iš Šiluvos. Jo namai buvo tapę savotiškais lietuviškų knygų sandėliais, kitų Lietuvos knygnešių tarpine stotimi. „Naujas Rytas”, 1970 m. vasario mėn. 7 d. 

94. Višinskis Benediktas, Antano. Gimė apie 1848 m. Gyveno Kunigiškių k., Ariogalos vlsč., žemdirbys. 1903 m. viduryje policija, ieškodama atsišaukimų platintojų, kratė jo ir brolio Stasio namus, klėtyje buvusioje B. Višinskio dėžėje rado lietuvišką knygelę 1902 m. 

95. Juozas Višinskis. Gyveno Ariogaloje. Žemdirbys. 1903 m. balandžio mėn. 10 d. uriadnikas ant keliuko jo sklype rado lagaminą, kuriame buvo 50 įvairių lietuviškų leidinių.

96. Zavadskis Juozas, Rapolo. Gimė apie 1824 m. Kražiuose, bajoras. Gyveno Žaiginyje, Šiluvos vlsč., batsiuvys. Kalintas už dalyvavimą 1863 m. sukilime. 1894 m. birželio mėn. 19 d. žandarai ir policija kratė jo butą ir rado lietuvišką knygelę. Byla nutraukta dėl caro manifesto1894 m. lapkričio mėn. 14 d..

97. Stasys Žeglinskis Ariogalos gyventojas. 1902 m. sulaikytas Butkiškėje prekiaujant lietuviškomis knygomis. Kratos metu jo namuose rasta draudžiamų knygų, nuteistas kalėjimu.

98. Žoromskis Pranas, Petro. Gimė 1855 m. Kiaulininkų vienkiemyje, Šiluvos vlsč., bajoras gyveno Aukštelkų dvare, dvaro valdytojas. 1895 m. gruodžio mėn. 13 d. darant kratą jo namuose rasta lietuviškų knygų. 

99. Antanas Žukauskas. Valstietis. Gyveno Raseiniuose. Pauperis. 1883 m. pavasarį žandarai jį sulaikė Girdiškės, mugėje ir atėmė 106 liet. knygas. 1886 m. rugpjūčio mėn. 5 d. nubaustas 10 rb bauda.

100. Simonas Žvirblis. Buvo atsikėlęs į Šiluvą iš Lyduokių (Ukmergės aps.), kartu su J. Bieliniu sudarė knygnešių grupę lietuviškai spaudai iš Tilžės į Lietuvą gabenti.