Petras
Vencepalis, Mykolo sūnus. Gyveno Molėtų valsčiuje,
Stacijavos kaime. Plytininkas, padienininkas, giesmininkas.
Apylinkėje buvo žinomas kaip Vokietis (pseudonimas). Per 1895 m.
kovo mėnesio 8 d. kratą P. Vencepalio name pristavas rado dvi
apiplyšusias lietuviškas knygas.
Juozas
Savelevičius.Valstietis. Gyveno Giedraičiuose. 1883 m.
pradžioje uriadnikas iš jo atėmė “Lietuvos bicziuolis”. Per
kratą J. Savelevičius sakėsi knygą gavęs iš Giedraičių kunigo
Pikturnos. Byla nutraukta.
Gabrielius
Matijošius. Valstietis. Gimė apie 1857 m. Beturtis, kilęs
iš Molėtų valsčiaus. Daraktorius. Vaikus mokė Perkalių kaime,
Stasio Morkūno namuose. Čia per kratą rastos aštuonios
lietuviškos knygos. 1894 m. sausio 15 d. Vilniaus
generalgubernatorius nubaudė daraktorių G. Matijošių 3 mėn.
arešto policijos areštinėje, S. Morkūną - 50 rublių bauda.
Adolfas
Laurinavičius.Valstietis. Gyveno Alantos valsčiuje,
Adomiškio kaime. Juodadarbis. 1894 m. gruodžio mėnesį žandarai jo
bute rado kelias lietuviškas knygeles.
Domicelė
Graužinytė-Palevičienė.Gimė Giedraičių valsčiuje,
Martyniškių dvare. 1900 metais, prasidėjus L. Vaineikio bylai dėl
spaudos, buvo kratytas ir jos butas Vilniuje. Rasta lietuviškų
leidinių.
Antanas
Jakučionis.Valstietis, gyveno Žemutinėje Alantoje.
Įskundus provokatoriui, 1898 m. liepos mėnesio 27 d. pristavas
kratė Antano Jakučionio ir jo brolio Motiejaus Jakučionio namus.
Rado 23 leidinius lietuvių kalba. 1899 m. liepos mėn. 2 d. caro
paliepimu A. Jakučionis nubaustas 14 d. arešto valsčiaus
daboklėje. Bausmę atliko Alantoje.
Stanislovas
Šlamas. 1899 m. Žaslių
bažnyčios klebonas Kibielis Kazimieras rūpinosi lietuvių kalbos
puoselėjimu. Šiame darbe jo padėjėjas buvo Čiobiškio kunigas
Stanislovas Šlamas, dirbęs ir Žiežmarių parapijoje. Jis čia
turėjo Tilžėje leistų laikraščių „Varpas“, „Tėvynės
sargas“. Tarp parapijiečių platino Tilžėje spausdintą
necenzūruotą maldaknygę „Šaltinis“.
Kunigas S. Šlamas 1924-1940 m. buvo
Inturkės parapijos (Molėtų valsčius) klebonas. Palaidotas
Joniškyje (Molėtų rajonas).
Alfonsas
Petrulis. Gimė 1873 m.
Vabalninkų valsčiuje, Katališkių kaime. Mokėsi Žemaičių ir
Vilniaus kunigų seminarijose. Kunigu įšventintas 1899 m. 1918 m.
vasario mėn. 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras ir
Lietuvos valstybės tarybos sekretorius. Platino lietuvišką spaudą,
rašė jau straipsnius(„Vilniaus žinioms“, „Vilčiai“, „Tėvynės
sargui“, ir kt. ) Nuo 1911 m. leido Vilniaus kraštui skirtą
savaitraštį „Aušra“, buvo šio laikraščio uolus bendradarbis.
Alfonsas Petrulis 1900-1903 m. vikariavo
Joniškyje (Molėtų rajonas).
Juozapas
Juodis. Gimė 1889 m.
Alantos valsčiuje, Mokylių kaime. Apie 1905-1909 m. įsitraukė į
knygnešių veiklą. Knygų parsinešti eidavo į Tilžę. Daugiausia
nešė maldynėlius, mažo formato knygeles, laikraščius - artimiems
giminaičiams į Anykščių rajono Piktagalio kaimą. J. Juodis mirė
1952 m.
Juzė
Munkevičienė. Gimė 1840
m., mirė 1930 m. Gyveno Molėtų rajone, Stacijavos kaime. Gyveno
vargingai, todėl, norėdama kaip nors pragyventi, sumanė iš Tilžės
nešti lietuviškas knygas. Taip uždarbiaudama susitaupė pinigų,
nusipirko kelis hektarus žemės.
Pranas
Laurinavičius (1841-1936). Gyveno
Molėtų valsčiuje, Kaližų kaime. Tremtininkas. Knygas nešė iš
Tilžės. Jas slėpė Pakryžės kaime. Platino patikimiems kaimynams.
Pranui Laurinavičiui knygas platinti padėjo Laurynas Laurinavičius.
Juozas
Paliukėnas. 1881-1955 m.
Gimė Videniškių seniūnijoje, Druskių kaime. Lietuviškas knygas
gabeno iš Prūsijos. 1907 m. areštuotas. Nuo katorgos išgelbėjo
teisininkas J. Vileišis.
