Lapkričio mėn. 1 d. „Vilniaus Žinių" redakcijos iniciatyva ir laikraščio patalpose sukviestas 20-ies žmonių pasitarimas seimo šaukimo minčiai pritarė ir sutarta sudaryti organizacinis komitetas. Socialde­mokratams ir demokratams buvo numatyta palikti komitete po 2 vietas, nuo „Vilniaus Žinių" turėjo įeiti J. Basanavičius ir J. Kriaučiūnas. Nei socialdemokratai, nei demokratai nepa­rodė didesnio susidomėjimo seimo šaukimu, ir pradžioje į or­ganizacinį komitetą nuo socialdemokratų įėję dr. A. Doma­ševičius ir V. Sirutavičius iš jo pasitraukė. Taip pat iš karto padarė ir demokratai, J. Vileišis ir P. Višinskis, tuomet turėję su „Vilniaus Žinių" redakcija neišlygintų sąskaitų. Tačiau, kaip papasakoja Pr. Klimaitis, nulėmęs į aktyvumą linkęs de­mokratų jaunimas: J. Gabrys, E. Galvanauskas, P. Ruseckas, VI. Pauliukonis, ir išėję iš komiteto demokratai vėl grįžo.

Socialdemokratų nenorą dalyvauti seimo šaukimo komiteto Pr. Klimaitis aiškina jų „išdidumu", — socialdemokratai tiek tuomet dominavę revoliuciniame sąjūdyje Lietuvoje, kad ne­matė prasmės šaukti jiems neaiškų seimą. Pr. Klimaitis buvo teisingai nusakęs socialdemokratų motyvus: jiems ir iniciato­rių grupė ir mintis šaukti seimą buvo atsitiktinis epizodas ben­drame revoliuciniame sąjūdyje ir dėl to nevertas didesnio su­sidomėjimo. Vis tik organizacinis komitetas sudarytas iš šių asmenų: F. Bortkevičienės, A. Smetonos, P. Višinskio, dr. J. Basanavičiaus, J. Kriaučiūno, G. Landsbergio, V. Urbanavi­čiaus, G. Sapkauskaitės, dr. A. Vileišio, kun. Ambrazevičiaus, kun. Stakelės, kun. Kuktos, kun. Jakubėno, J. Barono; vėliau į komitetą įėjo ir J. Vileišis. Kam buvo žinomi anų metų lietuvių inteligentai Vilniuje ir jų vaidmuo politinėje veikloje, komiteto sudėtyje buvo nemaža „atsitiktinių" žmonių...............(ieškokite tęsinio)