ATGAL Į GALERIJĄ
Tęsiame Stepono Kairio atsiminimus:
 
Seime prasidėjusi diferenciacija dar labiau išryškėjo svarstant seimo darbotvarkės klausimą. Vėl kilo ilgų diskusijų, ir vėl dėl jų buvo kalti socialdemokratai. Akivaizdoje jau vykusio revo­liucinio sąjūdžio Rusijoje ir vis stiprėjusio Lietuvoje, laikėme nusikaltimu istorijai, jei seimas pirmuoju savo uždaviniu ne­statytų politinės padėties apsvarstymo ir nepasisakytų, kas da­rytina. Po karštų diskusijų ir jau didžiulės seimo daugumos nutarimu, nustatyta tokia darbotvarkė: pranešimai iš vietų, gyvenamojo momento įvertinimas ir kas daryti, žemės klau­simas ir mokyklos. Tie du nutarimai, kad ir paėmė daug laiko, seimą pakaitinę ir paryškinę jo veidą, lėmė tolimesnių svarsty­mų eigą ir paties seimo reikšmę tolimesniems įvykiams Lietu­voje.
Prezidiumui liepė ne tik dienotvarkė, bet ir taktas, kad prieš pradedant svarstyti politinį klausimą, pirmas žodis būtų duotas kaimui, kad pasakytų, kas jam rūpi. Ir delegatai pra­šneko. Tai buvo būdingiausias pačiam Vilniaus seimui momen­tas, vaizdžiai atkūręs kaimo nuotaikas, rūpesčius ir norus. Retas delegatų važiavo Vilniun, nesiveždamas valsčiaus, para­pijos, savojo kaimo nutarimų, kad juos čia iškeltų. Kas jų ne­turėjo raštu surašytų, vežėsi galvoje, dar ir nuo savęs pridė­damas. Dabar tik aiškėjo, kiek kaimas dėjo vilčių į seimą. Delegatų kalbose buvo keliama dešimtys reikalų, ir absoliuti jų dauguma buvo vietos, savojo kaimo, net savos šeimos rei­kalai. Tačiau iš tų vietinių reikalų kūrėsi bendros Lietuvoje padėties vaizdas, bendri rūpesčiai ir bendri uždaviniai. Ginčai su dvaru dėl ganyklų, dėl servitutų, dėl dvaro neteisingai už­grobtos žemės. Bežemiui ir mažažemiui žemės stoka iš viso, vargas jos gauti ir vargas kuo jos įsigyti. Dideli mokesčiai ir sunkumas ūkininkui pasidaryti pinigo. Neteisingai vien ūki­ninkams dedamos prievolės taisyti kelius, duoti pastotes. Var­gas su vaikų mokymu gimtąja kalba, vis dar plėšri policijos savivalė, valdžios pareigūnų vergiamas ir prievartaujamas valsčius, prievartaujamas „prastas" žmogus. Ir da, ir da, kaip iš pratrūkusios užtvankos verpetuojančio vandens srautus.
                       
                                                              Ištrauka iš:  Steponas Kairys. Tau, Lietuva.
Išleista Amerikos Lietuvių Socialdemokratų Sąjungos Literatūros Fondo rūpesčiu. 1964.
 
   Juozo Valiušaičio nuotrauka iš Seimo galerijos
        Klausimai diskusijai:
  1. Ką jums sako čia aprašytos asmenybės, organizavusios Seimą? Dauguma – mūsų CD!
  2. Ar galite įsivaizduoti, kokios problemos glūdėjo kiekviename svarstytino klausimo punkte? Gal norite pabandyti jas atskleisti Seimo istorijos pamokos projekte? Tarkitės su savo mokytojais.
  3. Bandykite nustatyti vietas, kur vyko registracija ir pats Seimo posėdis.
  4. Kokiu principu sutarta sudaryti Seimo prezidiumą ir kas kam atstovavo? Ar galėjo dr.J.Basanavičius „praganyti“ Seimą?