„Dieve, laimink mūsų šalį ir gražiuosius Pilviškių laukus...“ taip 1989 metų rugsėjo 9 dieną  aidėjo giesmė vainikais apipintoje Gražiškių koplytėlėje netoli Barzdų (Šakių raj.). Ne tik Šilinės Marijos atlaidai sutraukė čia kelis šimtus žmonių: prie senos. XVIII šimtmetyje statytos koplytėlės suvažiavo ir gausi daraktoriaus Igno Sadausko gentis, su vaikaičiais ir provaikaičiais.

            Knygnešio draugijos vėliava nusilenkė prie kapo žmogaus, kuris drauge su knygnešiais stovėjo mūsų gimtojo žodžio sargyboje.

            Ignas Sadauskas mokėsi  Seinų kunigų seminarijoje. Šeimoje buvo vienintėlis sūnus, todėl, pablogėjus tėvo sveikatai, jam teko iš seminarijos išstoti – žemei reikėjo šeimininko.

Būdamas vienas labiausiai išsilavinusių žmonių Gražiškiuose, jis padėdavo ir patardavo kaimynams. Savo namuose įkūrė  slaptą mokyklą, joje pats mokė vaikus lietuviško rašto. Palaikė ryšius su knygnešiais. Gautą iš jų spaudą slėpdavo Gražiškių koplytėlėje. Čia po altoriumi, po marmurine plokšte, buvo įsirengęs slėptuvę.

Tais metais jam teko bendrauti su Vincu Kudirka, čia lankydavosi ir knygnešys Juozas Rimša.

Gerai, kad tie faktai buvo įstrigę daraktoriaus dukrai Antosei, kuri prieš mirtį juos perdavė savo vaikams. Daraktoriaus atminimas išlikęs ir jo mokinės Marijonos Raulinaitienės žodžiuose, įrašytuose  magnetofonu.

Tai būta labai valingo žmogaus, didelėj drausmėj auginusio 13 vaikų. Tad ir jo vardą žino ir gerbia gausus būrys gentainių.

Tose pačiose Gražiškių kapinaitėse palaidotas ir kitas knygnešys – Vincentas Plaušinaitis. Jis buvo pramokęs knygrišio amato, kaimynams įrišdavo maldaknyges. Lietuviškų knygų gaudavęs iš M. Baltūsio, Pr.Valaičio, brolių J. ir P.Naudžių. Slėptuvę buvo įsirengęs namuose, o knygas platino Gražiškių, Barzdų apylinkėse.

                          

                   Irena Kubilienė

                   Iš: Knygnešių krivulė, No 3 („Šviesa“ VPU, 1989 rugsėjo 30)