JONAS BASANAVIČIUS
„KOVOTI IR BUDĖTI“
Jonas Basanavičius grįžo į tėvynę, nes žinojo, kad reikalingas Lietuvai. Užsienio laikraščiuose perskaitė apie naujausius įvykius carinėje Rusijoje. Po 40-ies metų, 1904-aisiais, Lietuvai grąžintas raštas lotynų raidėmis. Rusija pralaimėjo karą su Japonija 1905 metais. Imperijos viduje — ypač jos didžiuosiuose miestuose Maskvoje, Peterburge — inteligentai, demokratai reikalavo pertvarkymų. Revoliucinės nuotaikos, carinės imperijos skilimo pradžia atrišo rankas ir lietuviams.
...Apsistojęs viešbutyje, Jonas Basanavičius kitos dienos rytą nuskubėjo į laikraščio „Vilniaus žinios" redakciją. Susitiko lietuvių veikėjus Gabrielių
Landsbergį, Joną Kriaučiūną ir kitus. Pasimatė su jais, pasikalbėjo ir kartu pietavo Petro Vileišio draugijoje. Pavakare, vaikščiodamas Žvėryne Neries paupiu, mąstė apie veiklos planą. Pirmiausia Jonas Basanavičius nusprendė sušaukti lietuvius į Vilnių. Geidė sužinoti jų nuomonę apie Lietuvos ateitį, rūpesčius, nuotaikas.
ųjų rudenį į Vilnių suvažiavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos ir įvairių Rusijos vietų. Didžiajam Vilniaus seimui pirmininkavo Jonas Basanavičius. Visus seimo dalyvius vienijo bendras tikslas — siekti politinio ir kultūrinio savarankiškumo. Vilniaus generalgubernatoriui Liubimovui buvo pranešta, kokie susirinkusiųjų norai. Po seimo keli aktyviausi nariai buvo suimti, kitų butuose padaryta krata. Jono Basanavičiaus žandarai nelietė: jis tuo metu tebeturėjo Bulgarijos pasą.
Jonas Basanavičius tarsi pamiršo savo ligas. Jis daug padarė įkuriant Lietuvių Mokslo Draugiją. Tai buvo jo svajonė iš jaunystės laikų. Dar 1882-aisiais jis rašė, kad tokia draugija būtina lietuvių kalbos teisėms ginti: „Jei kalba išliks gyva, išliks ir Lietuva".
Daktaro bendraminčiai Mažojoje Lietuvoje 1885 metais įkūrė „Birutės" draugiją, 1886-aisiais pradėjo veikti „Lietuviškoji Mokslo draugystė Amerikoje". Tik Didžioji Lietuva kol kas neturėjo vienijančio mokslo ir kultūros centro. Dar Bulgarijoje Jonas Basanavičius parašė būsimosios draugijos įstatus. Po daugelio metų, 1907-ųjų vasario 28 dieną, parengtieji įstatai buvo patvirtinti. Jonas Basanavičius sulaukė dienos, kai (tų pačių metų) balandžio 7-ąją įvyko Lietuvių Mokslo Draugijos steigiamasis susirinkimas. Jonas Basanavičius vienbalsiai išrinktas Lietuvių Mokslo Draugijos pirmininku. Draugija suvienijo bendram darbui daugumą lietuvių mokslininkų, švietėjų, rašytojų, inteligentų. Iš pradžių draugijos narių buvo 86. Vėliau padaugėjo. Draugijos nariais pakviesti ir kitataučiai: vokietis prof. Adalbertas Becenbergeris iš Karaliaučiaus, rusai prof. Filipas Fortunatovas, prof. Aleksejus, Šachmatovas, latvis prof. Eduardas Volteris, lenkas prof. Boduenas de Kurtenė — kone visi iš Petrapilio. Lietuvių Mokslo Draugija (LMD) numatė ginti lietuvių kalbos teises, rinkti tautosaką, etnografiją — visa, kas reikalinga lietuvių mokslui, kultūrai ir švietimui.
Jonas Basanavičius iš Varnos parsisiųsdino į Vilnių brangiausią turtą: 30 dėžių rankraščių ir knygų. Kruopščiai rinktą ir saugotą turtą perdavė LMD. Pirmininko pavyzdžiu tą patį padarė ir kiti draugijos nariai — kun. Juozas Tumas, prof. Eduardas Volteris... Per trumpą laiką susikaupė daugybė paveikslų, žurnalų, knygų, rankraščių, nuotraukų, archeologinių vertybių — žalvario papuošalų, ginklų, monetų ir t.t. Tik kur viską padėti? LMD neturėjo patalpų, o nusipirkti jų negalėjo, nebuvo lėšų. LMD nariai pritarė kunigo J. Žiliaus minčiai: vykti į užjūrį pas Amerikos lietuvius rinkti aukų Tautos Namams. Nuspręsta, kad turėtų važiuoti pirmininkas. Jonas Basanavičius pasikvietė kartu keliauti jauną, energingą Martyną Yčą. 1913 metų vasarą išplaukę, jiedu po 10 dienų pasiekė Niujorką, o ten abu paėmė globon „Susivienijimo Lietuvių Amerikoje" sekretorius Anicetas Strimaitis, vėliau — „Tėvynės" laikraščio redaktorius Karolis Račkauskas, „Lietuvos" redaktorius Bronius Balutis, „Draugo" redaktorius kun. Antanas Kaupas. Šiltai savo namuose Joną Basanavičių priėmė aušrininkas Jonas Šliūpas. Amerikos lietuviai jį gerai žinojo. Dauguma jo knygų buvo išleistos JAV: lietuvių dainos ir pasakos. Tautiečiai gerbė ir mylėjo svečią. Per keletą mėnesių Jonas Basanavičius ir Martynas Yčas aplankė visas didžiausias Amerikos lietuvių kolonijas. Surinko 23 799 dolerius 39 centus. Pinigus Tautos Namams paaukojo apie 6 tūkstančiai lietuvių.
Grįžęs į Lietuvą, Jonas Basanavičius rūpinosi kuo greičiau nupirkti žemę ir pradėti statybą. Bet sutrukdė karas. 1914 metais vokiečiai okupavo Lietuvą. Mokslo Draugijos pinigai, skirti Tautos Namams, atsidūrė Rusijos banke ir per suirutes prapuolė. Jonas Basanavičius su LMD turtu kraustėsi iš vienos vietos į kitą: iš Antano Smetonos buto — į šv. Mikalojaus salę, į popų namus, iš ten — į lietuvių gimnazijos bendrabučio patalpas netoli Aušros vartų ir taip toliau.
...............
(ieškokite tęsinio)
Ar iš tikrųjų Dr.Jonas Basanavičius atspėjo milžinkapių paslaptį?