Martynas Survila gimė 1853 metais balandžio 6 dieną  dvaro kumečio šeimoje. Pats išmoko skaityti ir rašyti. Užaugęs dirbo ūkvedžiu tame pačiame dvare. Čia susipažino su kambarine Ona Pužinskaite, nusigyvenusio bajoro dukra, kurią vedė apie 1881 metus. Žemę Martynas nusipirko iš dvaro, pats pasistatė trobesius. Jau­nieji Survilos gražiai tvarkė savo ūkį Varnaičių kaime ant dešiniojo Šaltuonos upės kranto, kur ji netrukus įteka į Šešuvį. Augino šešis vaikus: Petrą, Mykolą, Oną, Petro­nėlę, Prancišką ir Joną. Vyriausias Petras gimė 1882 m., o jauniausias Jonas apie 1901-uosius.

Survilų sodyba priklausė Gaurės parapijai, be to, pro čia ėjo ir Garšvių knygnešių kelias, tad Varnaičių kaimo galas buvo patogi geografinė vietovė knygnešystei. Kokio amžiaus sulaukęs Martynas Survila pradėjo nešti knygas, sunku dabar pasakyti, tačiau galima spėti, kad į šį darbą įsijungė būdamas 25-30 metų.

Istoriškai surikiavus visas ištraukas iš rašytinių šal­tinių, bene pirmą kartą M.Survila kaip knygnešys minimas J.Sakalausko prisiminimuose apie škaplierninką ir knyg­nešį Stanislovą Neteckį. Jis rašo:

"Knygas jam (S.Neteckiui) parnešdavęs Juozas Pakutinskas iš Sarapiniškių kaimo, Gaurės parapijos. Buvęs tai labai ištikimas žmogus; jis mirė apie 1895 metus. Paskui knygas ir ką tik jis reikalavo Neteckiui ėmė nešioti Martynas Survila". Juozas Pakutinskas yra palaidotas prie Pašaltuonio bažnyčios, šventoriuje.

        Jau pačioje knygnešystės pradžioje M.Survila galėjo būti pažįstamas su J.Bieliniu ir kitais knygnešiais, nes Mar­tynas Jankus savo prisiminimuose rašo:

"Apie 1884 metus, kuomet man pasisekė maldų knygas papiginti, tai pasirodė pas mane kaip pirmi knygų kontra­bandininkai Bieliakas (J.Bielinis), Survila, Kazanauskas ir kiti".

Knygnešių darbas buvo gana įvairus: reikėjo Prūsijoje knygas nupirkti ir pristatyti į pasienį, paskui pernešti per sieną, vėliau atgabenti į tam tikrus punktus, pagaliau par­gabentą literatūrą platinti. Martynas Survila buvo sumanus visų šių knygnešystės darbų "specialistas", arba tiksliau -geras šių darbų organizatorius. Skaitant užrašytus buvusių M.Survilos bendražygių prisiminimus ar artimųjų laiškus, tarsi matyti tie keliai ar takeliai, kuriais važiuotas (su "daraša" kumelaite) ar pės­čias knygnešys Survila keliavo, kokia sėkmė ar pavojai jį kelionėse lydėjo.

Štai J. Sakalauskas aprašo tokį apie M. Survilą daug pasakantį epizodą:

"1886 metų rugsėjo mėnesį pirmą kartą išvažiavau su Neteckiu į Prūsus. Tilžėje nuėjom pas Mauderodę ( Otonas Mauderodė (1852-1899) turėjo Tilžėje spaustuvę. Nuo 1883 metų pradėjo spausdinti lietuviškus leidinius lotynišku šriftu Didžiajai Lietuvai. Rėmė lietuvių nacionalinį judėjimą), kur Neteckis prisipirko maldaknygių, o aš už 25-kis rublius visokių kny­gučių ir laikraščių.

Visą savo pirkinį nusiuntėm į Vaišvilį (Viešvilę) pas kunigą, iš kur Martynas Survila, gyv. Varnaičiuose Gaurės parapijoje,, visas knygas pernešė per sieną ir atvežė mums į namus“.

Istoriko Antano Tylos knygoje "Garšvių knygnešių draugija" išspausdintas žemėlapis rodo, kad knygų kelias į Garšvius ėjo iš Tilžės per Gaurę, Raseinius, Viduklę. Kad šis kelias buvo ir vienas iš M.Survilos kelių, rašo V.Merkys:

"Ypač išsiplėtė spaudos srautas per Raseinių apskritį (Raseinių apskričiai priklausė Tauragė, Gaurė, Viduklė ir kt.). Drąsiai knygas nešė Varnaičių kaimo, Batakių valsčiaus valstietis Martynas Survila,  pirmą kartą suimtas dar 1887 metais su 50-čia leidinių".

Iš tikro, archyve saugomos bylos patvirtina, kad M.Survila 1887 metų lapkričio mėn. buvo sulaikytas Tau­ragės muitinėje, o 1888 m. rugpjūčio 1 d. jį teisė Kauno gubernijos teismas ir išteisino.