PETRAS KRIAUČIŪNAS

  

     

 

 

"Kur banguoja Nemunėlis, kur Šešupė miela plaukia...“

Elena DEREŠKEVICIENĖ, Vilkaviškio r. Vištyčio vidurinės mokyklos mokytoja

 

Tarsi liejasi lietuvių liaudies dainos žodžiai į širdį ir sustingsta visam gy­venimui. Juk tai Suvalkijos dalis, kurio­je užaugo garsūs Sūduvos krašto vyrai: V. Kudirka, P. Kriaučiūnas, J. Basana­vičius ir kiti. Jų nėra, bet jų darbai lie­ka amžiams.

Pasižvalgykite po buvusio Vištyčio valsčiaus Papečkių kaimą, dabar vadi­namą Girėnais. Čia Petro Kriaučiūno tė­viškė. Čia prieš daugelį metų gimė ir už­augo puikus Marijampolės gimnazijos mokytojas, iškili asmenybė, didelis eru­ditas, pasiaukojęs Lietuvai žmogus, ku­rio pėdomis sekė ir jo mokiniai. Vienas jų - V. Kudirka.

Tai jis, pasak suomių rašytojos Mailos Talvio, "skaistaveidis, dailus, gražių ru­dų akių, aukštokas, gražiai sudėtas, greičiau stiprus negu silpnas, kalbantis skambiu bal­su, kaip paprastai kalba muzikalūs žmonės." Jau sirgdamas, V. Kudirka ne vieną va­sarą praleido pas Kriaučiūnus Plokš­čiuose (Šakių r.). Čia jis buvo mylimas ir laukiamas kaip sūnus, nes Kriaučiū­nai vaikų neturėjo. Tyliais vasaros va­karais, kai medžiai saulę pametėdavo horizonto link, poetas mėgdavo pasivaikščioti , apsup­tas ištikimiausių draugų - P. Kriaučiū­no, suomių kalbininko J. Mikkolos ir jo žmonos rašytojos Mailos Talvio. Ir ko tik nebuvo kalbėta, apie ką nesvajota. O kai atrodydavo, kad gyvenimas sunkai įveikiamas, su­skambėdavo lietuvių liaudies dainos, kurias užrašinėjo ir  į suomių kal­bą vertė Maila Talvio.

Savo knygoje "Dvi meilės", Lietu­voje išleistoje 1994 m., rašytoja sako: "Niekur kitur nesu jutusi taip stipriai kve­piant didžiąsias lelijas per vasaros tvanką prieš kylant audrai, kaip Kriaučiūnų sode Plokščiuose. Tautiškumo jausmas Kriau­čiūnų namuose, trijų žmonių krūtinėse, buvo tų lelijų gyvenimas prieš paskutinį žaibo blyksnį. Šitie trys žmonės (P. Kriau­čiūnas, jo žmona S. Kriaučiūnienė ir V. Kudirka) sudarė tą mažą būrelį, kuris ken­tė, vylėsi, meldėsi ir tikėjo visos tautos var­du." Jų pokalbiuose galėjai pajusti ir suvokti, kas yra tikroji Tėvynės meilė, nes dėl jos jie nesvyruodami galėjo at­sisakyti žemiškųjų gėrybių, savojo gy­venimo.

P. Kriaučiūnas buvo stiprus žmogus. Kai naktį žandarai jų namuose areštavo ir išvedė V. Kudirką, jis pasakė: "Visos idėjos reikalauja aukų." Dabar P. Kriaučiūno gimtojoje so­dyboje Girėnų kaime telikę keletas me­džių, menančių knygnešių laikus ir saugančių nuo metų naštos sukrypu­sią trobelę. O juk čia, Vištyčio krašte, ėjo knygnešių keliai, iš Prūsijos buvo nešamas lietuviškas žodis, skleidžia­ma mokslo šviesa. Petro Kriaučiūno vardas įrašytas tarp 100 garsiausių Lietuvos knygnešių Knygnešių siene­lėje prie Kauno karo muziejaus. Jo var­du pavadinta Marijampolės miesto centrinė biblioteka ir gatvė. Šakių ra­jone, Plokščių miestelyje, kur 10 metų gyveno P. Kriaučiūnas, jo atminimui pasodintas ąžuolas ir pastatytas stogas­tulpis.  Mes, Vištyčio krašto žmo­nės, tvarkome sodybą, pastatėme paminkli­nę lentą, o Vištyčio laukų akmuo byloja, kad čia gimė žymus Suval­kijos sūnus.

 

                                    Iš Knygnešių krivulės No.26 (“Voruta“, Nr.18,  1999)