Slaptoji "Sietyno" draugija (1894-1987)

Giedrius Viliūnas

 

 

XIX a. pabaigoje ėmė kurtis aibė slaptų tautinio darbo ratelių, grupių, draugi­jų. Bene labiausiai išgarsėjusi tokia slaptoji draugija buvo suvalkiečių "Sietynas". Mintis įkurti draugiją, kuri padėtų nuolat gauti lietu­viškos spaudos, tautiškai budintų ir šviestų žmones, apie 1892 metus kilo Mokolų kaime (prie pat Marijampolės) valstiečiui Vincui Šlekiui. Ja Šlekys pasidalijo su Jonu  Čėsna iš Meškučių kaimo, neseniai grįžusiu iš Amerikos. Šis, draugijos idėja užsidegęs, "ant gražaus žirgo jodinėjo po pažįstamus ir kalbėjo apie draugijos kūrimą" ("Trimi­tas", 1934, Nr.24).

Tačiau steigiamasis susirinkimas įvyko tik 1894 m. balandį, pri­sidengiant triukšmingomis J.Čėsnos vardinėmis Meškučiuose. Susirinkusieji priėmė J.Šlekio paruoštą "konstituciją", nustatančią draugijos tikslus: užsisakyti slaptosios spau­dos, steigti savišvietos knygyną, "platinti tarp žmonių ap­švietimą, pratinant juos prie skaitymo (...), rinkti ir už­rašinėti pasakas, mįsles, priežodžius, patarles, rinkti viso­kias senovines liekanas, įvairias žinias, atsitikimus", ku­riuos paskui būtų galima paskelbti (V.Merkys "Lietuvos valstiečiai ir spauda", 1982). Balsupių kaimo valstiečiui Vincui Bielskui pasiūlius, draugija pavadinta "Sietynu". V.Bielskus tapo jos iždininku, o pirmininku - V.Šlekys (vė­liau Juozas Bliūdžius iš Bliūdžiškių). Verta paminėti, kad "Sietynas" pasiskelbė esąs ir blaivybės draugija, draudžian­ti savo nariams visus be išimties alkoholinius gėrimus.

Lėšoms kaupti buvo nustatytas mokestis. Kad narystė būtų prieinama ne tik turtingiems, jis padarytas ketveriopas, tačiau narių teisės nuo mokesčio nepriklausė - daugiau mokėti turėjo skatinti tik pasišventimas draugijos tikslams.

Draugija greitai plėtėsi ir 1896 melais turėjo jau aštuo­nias kuopeles su beveik 70 narių. Centrinė buvo apie Mari­jampolę, prie kurios gyveno V.Šlekys ir J.Bliūdžius. Mari­jampolėje, "Palermo" viešbutyje, dažniausiai vykdavo ir slapti narių susirinkimai. Dar vienas svarbus punktas Mari­jampolėje buvo Felikso Vitkaus kolonijinių prekių parduo­tuvė. Čia prekiauta ir lietuviška spauda. Kitos "Sietyno" kuopelės veikė Liudvinavo apylinkėse (įkurta Andriaus Matulaičio, jai dar priklausė jo brolis Pranas, pusbrolis Sergijus, Feliksas Sirutis, Stasys Slavickas), apie Pilviškius (vadovas Juozas Kačergis; apylinkėse veikė neoficiali 17-os valstiečių bendrovė, įsteigusi jo vardu krautuvę, kuri tapo priedanga nelegaliai "Sietyno" veiklai), Bartninkus (vado­vavo Juozas Bulvičius), Kalvariją (Gražiškiuose), Sūsninkuose (Ksaveras Svetlauskas, Juozas Rimša, Motiejus Bal­tūsis). Dar dviejų kuopelių vieta nėra nustatyta.

Draugijai pavyko patraukti savo pusėn kelis įgudusius knygnešius. Geriausias "Sietyno" tiekėjas buvo "Suvalkijos knygnešių karalius" Juozas Kancleris. Be jo, "Sietynui" nuo­lat dirbo J.Navickas ("Kupriukas"), Jurgis ir Petronėlė Lie­tuvninkai, J.Luobikis, A.Smalenskas. Ypač daug galėjo nu­veikti J.Lietuvninkas, tarnavęs Marijampolės pašto vedėju ir dažnai važinėjęs į Kalvariją bei Vilkaviškį. Pas Lie­tuvninkus Marijampolėje buvo tikras slaptosios spaudos sandėlis. P.Lietuvninkienė šiuos leidinius paskirstydavo pagal "Sietyno" vadovų   nurodymus. 1897 metais dėl suėmimų tiekimui  sutrikus, knygnešių darbo ėmėsi ir draugijos nariai J.Bulvičius bei J.Klimaviči­us. Su "Sietyno" pagalba lietuviška literatūra patekdavo į Alytų, Prienus, Seinus, Zapyškį, pasiekdavo Vilnių ir net Peterburgą, Maskvą. Savo atsiminimuose V.Šlekys nurodo, kad draugijos nariai gaudavę pasiskaityti visas Prūsuose leidžiamas lietu­viškas knygas ("Trimitas", 1934, Nr.24).

Sustiprėjus "Sietynui" smarkiai išaugo Suvalkijoje išplatinamų slaptųjų laikraščių skaičius - antai Juozas Rimša, lietuvišką spaudą pradėjęs platinti dar prieš draugijos įsikūrimą, 1897-1899 metais turėjęs apie šimtą "Ūkininko", 35 "Varpo" ir 11 "Tėvynės Sargo" prenumerato­rių. (J.Rimantas "Petras Rimša pasakoja", 1964).

..................(ieškokite tęsinio)