Rašytojų dvasininkų 
kapai Varniuose

 Tekstą parengė Žemaičių vyskupystės muziejaus darbuotojai

 

Žemaičių vyskupo M. Valančiaus sesers P. Beresnevičienės kapas Varniuose. A. Ivinskio nuotr.	B. Gailevičiaus kapas Varniuose. S. Vozbuto nuotr.	M. Giedraitis su pomirtine Jurgio Giedraičio kauke Varniuose. A. Ivinskio nuotr.

Brolių T. ir V. Juzumų kapas  Varniuose. S. Vozbuto nuotr.	A. Juozapavičiaus kapas Varniuose. S. Vozbuto nuotr.

 

Varniai literatūroje ir literatūra Varniuose - dvi didžiai prasmingos tezės. Lietuvoje nedaug vietų, taip stipriai susijusių su literatūra, kaip Varniai. Ilgą laiką šis miestelis buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos kultūrinio gyvenimo centrų. Nuo 1417 m. Varniai buvo Žemaičių vyskupijos centras. Per šį miestelį, kur būta šlovingų pakilimų ir nuosmukių, ėjo daugelio kultūros veikėjų, rašytojų gyvenimo kelias. Vieni čia dirbo ilgesnį, kiti trumpesnį laiką, kai kam Varniai tapo ir amžino poilsio vieta.

Varniuose yra buvusios aštuonerios kapinės. Dabar veikia dvejos.

Kultūriniame miestelio gyvenime ilgą laiką svarbų vaidmenį atlikdavo katalikų dvasininkai. Jie ne užsiėmė ganytojškais reikalais, bet ir skatino žmones šviestis, skiepijo meilę gimtajai kalbai, kraštui, skleidė lietuvišką žodį. Nemažai jų palaidota Varniuose.

XVI amžiuje Žemaičių vyskupiją ėmė tvarkyti energingas vyskupas reformatorius Merkelis Giedraitis, nūnai besiilsintis Katedros požemiuose. Jis sutelkė Varniuose būrelį šviesiausių savo epochos žmonių: Mikalojų Daukšą, Motiejų Strijkovskį. Varnių šviesuoliai davė Lietuvai katalikų katekizmą, pamokslų rinkinį „Postilla Catholicka“, pirmą spausdintą Lietuvos istoriją. M. Daukša palaidotas Varniuose, tačiau konkreti jo kapo vieta nežinoma. Manoma, kad jis buvo palaidotas kapinėse, kurios buvo prie buvusios Varnių kunigų seminarijos rūmų (dabar žemaičių vyskupystės muziejus).

Literatūrai svarbūs ir vyskupai Juozapas Arnulfas Giedraitis ir Simonas Mykolas Giedraitis, palaidoti Varnių Katedros požemyje. Šalia garsių savo giminės atstovų simboliškai atgulė ir Jurgis Giedraitis - politologas, savo testamente išreiškęs norą pomirtinėmis kaukėmis pasilikti Varniuose ir Videniškių parapijoje (Molėtų r.).

Varnių kapinėse palaidota ir daugiau XIX a. pirmos pusės veikėjų. Prie pat buvusios koplyčios vietos guli antkapinis akmuo Bonaventūrai Gailevičiui, žymiam Varnių klebonui kanauninkui, konsistorijos sekretoriui, generalvikarui. Dešinėje pusėje, prie tako, stovi akmeninis paminklas Varnių kunigų seminarijos inspektoriui ir profesoriui Tadui Juzumui ir Varnių klebonui kanauninikui Vincentui Juzumui. Šiose kapinėse palaidotas Ignas Albrechtas - kunigas, palikęs pamokslų, Stanislovas Čerskis - teologijos daktaras.

Varnių kapinės priglaudė Žemaitės tėvus ir seseris, vyskupo M. Valančiaus seserį Petronelę Valančiūtę-Beresnevičienę, t. p. ir jo motiną.

Varnių padangėje dirbo ir amžinam poilsiui atgulė kunigas Antanas Juozapavičius, daug kuo nusipelnęs lietuvių kultūrai. Su juo susijęs svarbus Varnių literatūrinio gyvenimo faktas - Julijono Lindės-Dobilo romano „Blūdas“ sukūrimas.

Paskutinis Varnių literatūrinę šlovę kūrusių žmonių grandinėje - Adolfas Sprindis, gimęs, augęs Varniuose, parašęs brandžių kūrinių apie Varnius, paliudijęs didelę meilę ir ištikimybę gimtiesiems Varniams, čia pasirinkdamas sau amžinojo poilsio vietą.

 

Literatūra:

1. V. Daujotytė. Varniai literatūroje. In.: Žemaičių praeitis.-V. 1993. T. 2. P. 18-23.

2. A. Sprindis. Palaidoti Varniuose. In.: Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis.-V., 1987. P. 55-60.

3. Lietuvių literatūros enciklopedija. V., 2001.

4. Lietuvių enciklopedija.-Bostonas, 1964.