Suprasdamas lietuviškos spaudos
reikšmę nacionaliniame lietuvių judėjime, Martynas Jankus nuo pat
savo visuomenės veiklos pradžios rūpinosi sukurti ir reikiamą
bazę lietuviškai spaudai leisti.
Tuo laiku Rytų Prūsijoje veikė
keletas vokiečių spaustuvių: Mauderodės, Reilenderio, Posto,
Vejerio ir kitos. Komerciniais tikslais jie spausdindavo ir
lietuviškus leidinius. Pirmasis iš lietuvių, įsteigęs spaustuvę,
kurioje buvo spausdinami leidiniai lotynišku šriftu, skirtą darbui
Lietuvai, buvo J. Mikšas. Tačiau jo spaustuvė veikė neilgai (1885
m. rugsėjis-1886 m. birželis). Rytų Prūsijoje leidiniai lotynišku
šriftu beveik nebuvo vartojami, o užsakymų iš Lietuvos buvo
gaunama nepakankamai, todėl J. Mikšo spaustuvė ir bankrutavo. M.
Jankus rašė, kad, užsidarius šiai spaustuvei, leidybinį darbą
dirbti buvo sunku ir teko galvoti apie naujos lietuviškos spaustuvės
steigimą. Ją ir įsteigė M. Jankus.
Pirmoji jo spaustuvė buvo Ragainėje,
1889 m. nupirkta už 10000 markių iš J. Sieberto (anksčiau ji
priklausiusi Kibelkai-Albanui). Spaustuvė buvo sena ir primityvi, trūko
daugelio techninių dalių, šrifto, spausdinimo mašinos buvo sukamos
ranka. Ūkininkaudamas ir gyvendamas Bitėnuose nMartynas Jankus negalėjo
vadovauti spaustuvei, tad jos vadovu tapo K. Voska.
1890 m. vasarą dėl nežinomų
priežasčių M. Jankaus ir K. Voskos bendradarbiavimas nutrūko. Tais
pačiais metais rugsėjo mėnesį M. Jankus spaustuvę perkėlė į
Tilžę – lietuviškos spaudos Rytų Prūsijos centrą. Čia jis
tikėjosi ir daugiau užsakymų gauti, ir išspausdintą produkciją
lengviau realizuoti, nes būtent iš Tilžės prasidėdavo daugumos
lietuvių knygnešių keliai.
Tilžėje Jankaus spaustuvėje, be „Varpo“
ir „Ūkininko“, buvo spausdinama dar „Apšvieta“ - pirmasis
lietuvių ateistinis, Lietuvių mokslo draugystės Amerikoje
leidžiamas ir J. Šliūpo redaguojamas mėnesinis žurnalas. Tačiau
spaustuvės reikalai ir Tilžėje nepagerėjo, nors to M.J ankus ir
labai tikėjosi. Čia buvo gerinama ir spaudos technika. Žinoma, kad
1891 m. buvo nupirkta šrifto už 400 rublių. Tačiau spaustuvė
neturėjo svarbiausio žmogaus, sugebančio jai vadovauti. Žiemą
visus spaustuvės reikalus tvarkydavo pats spaustuvininkas, bet
vasarą jis grįždavo į Bitėnus ūkininkauti, atrodo, nepalikdamas
Tilžėje jokio pavaduotojo. Atliekamu nuo ūkio darbų laiku jis pats
peržiūrėdavo, tikrindavo leidinius. Į Bitėnus buvo siunčiami
rankraščiai ir, atrodo, korektūros. Toks siuntinėjimas
reikalaudavo laiko, kėlė leidinių savikainą, leidiniai vėluodavo.
Spaustuvė ne tik kad nedavė pelno, bet ir nepajėgė pati
išsilaikyti – nuostoliai vis didėjo. Pagrindiniai darbų
užsakovai – „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidėjai – vis labiau
buvo nepatenkinti M.Jankumi ir 1892 m. visai nutraukė su juo
sutartį. Tai galutinai pakirto spaustuvę. Neturėdamas užsakymų,
neįstengdamas apmokėti už popierių, M.Jankus 1892 m. buvo
priverstas nutraukti spaudos darbus. Spaustuvė už skolas pateko į
varžytines ir buvo parduota už 1800 markių.
Tačiau ši nesėkmė M. Jankaus
neatbaidė nuo spaustuvininko darbo.
M. Jankus išpardavęs daugumą savo
daiktų ir likusias knygas išsimokėtinai nusipirko mažą
spaustuvėlę, kurią parsigabeno į namus. Taigi jau 1893 m. M.Jankus
tęsė savo spaustuvininko darbą Bitėnuose.
Vėliau Bitėnuose spaustuvei buvo
pastatyta speciali apšildoma patalpa, įsigytos kelios gotiškų ir
lotyniškų šriftų kasos, pastatytas sandėlis popieriui ir knygoms.
Bitėnuose buvo vaisingiausias M. Jankaus knygų leidybos laikotarpis.
Čia veikė plokščia pilno formato iškiliosios spaudos mašina,
buvo sukaupta gana gražių garnitūrų ir įvairių knygelių šrifto
bei ornamento. 1902 m. ranka sukamą mašiną pakeitė mašina,
sukama motoru. Netrukus buvo pastatytos dar dvi mašinos ir trijų
arklių jėgų motoras. Spaustuvėje dirbo po 8-10 darbininkų.
Turėjo M. Jankus ir mokinių, kuriuos mokė spaustuvininko darbo.
Čia pirmuosius spausdinimo įgūdžius įgijo ir žinomas Rytų
Prūsijos kultūros veikėjas A. Bruožis.
Bitėnuose spaustuvė veikė iki 1909
m. Joje buvo išspausdinta keliolika periodinių leidinių ir apie
350 atskirų spaudinių (knygų, kalendorių, atsišaukimų).
Priklausomai nuo leidinio paskirties – vietiniams ar Lietuvos
paskirties gyventojams jis buvo skiriamas – buvo spausdinamas
gotišku ar lotynišku šriftu. Bitėnuose išspausdinti beveik visi
minėti paties M. Jankaus leisti periodiniai leidiniai, keletas
Lietuvos socialdemokratų partijos laikraščių. Tai „Aidas
Lietuvos darbininkų gyvenimo“ (1899), „Lietuvos darbininkas“
(1899), „Darbininkų balsas“ (1904-1905), „Darbininkas“
(1905), „Sparva“ (1905). Čia toliau buvo spausdinama minėta
„Apšvieta“ ir nuo 1903 m. baptistų draugijos laikraštis „Pasiuntinystės
laiškas“.
Iš pradžių Bitėnų spaustuvės
veikla buvo kukli – iki 1900 m. M.Jankus kasmet išleisdavo
tik po 4-5 leidinius. Nuo 1901 m. veikla ėmė plėstis. 1905 m. išleista
daugiau negu 50 leidinių. Neabejotina, kad pagrindinė priežastis
buvo revoliucinio judėjimo Lietuvoje pakilimas – padidėjusi
politinės literatūros paklausa. Tokia literatūra ir sudarė
didžiąją spaustuvės darbų dalį. Tačiau 1907-1908 m. dėl
sustiprėjusios reakcijos po revoliucijos pralaimėjimo ir dėl
leidybinio darbo tobulėjimo pačioje Lietuvoje (panaikinus lietuviškos
spaudos draudimą) M. Jankus užsakymų ėmė gauti vis mažiau, todėl
spaustuvės veikla pamažu apmirė (1908 m. išleisti tik 7
leidiniai), o spaustuvininkas vis labiau klimpo į skolas. 1909 m.
M. Jankus bankrutavo, jo ūkis buvo parduodamas iš varžytinių.
Spaustuvininko tėvas išpirko ūkį, bet sūnui jo neužrašė.
M.Jankus su šeima paliko Bitėnus ir persikėlė gyventi į
Klaipėdą.
Iliustracijos iš muziejaus rinkinių
